Nidoje atostogavęs lietuvis neigia mitą, kad ten beprotiškai brangu: butas keturiems išeina nepadoriai pigus

Šią vasarą stabiliai sėdžiu Lietuvoje ir visiškai ignoruoju keliones po užsienį. Kodėl? Nes man ir čia miela. Išvyksti į Graikiją ar kitur, aprūksti bei grįžti visas apanglėjęs, dūmų prisikvėpavęs. Aišku, ši vasara Pietų Europai yra išskirtinai negailestinga, bet ir anksčiau jai Dievulis kaitros negailėdavo. O man per didelis karštis yra ne prie širdies, todėl vasaromis laikausi arčiau Lietuvėlės – Marijos žemės – ir keliauju tik po ją.

Čia, žinoma, nė viena kelionė, nė vienos atostogos neapsieina be mūsų šaltos Baltijos kurortų. Kiek teko patirti, daug tautiečių į juos žiūri ne tik kritiškai, bet net ir piktokai, savo požiūrį motyvuodami aukštomis kainomis, neprognozuojamais orais bei žmonių grūstimis. Kita vertus, paskutinis argumentas rodo, kad dar daugiau tautiečių į juos žiūri netgi labai palankiai. Aš ir pats esu iš tokių. Nežinau, ar tai susiję su bėgančiais metais, sentimentais, ar su dar kuo, tačiau dabar mūsų pajūris man yra tapęs išskirtinai miela vieta, nors anksčiau toli gražu jo taip nevertinau.

Kiti lietuviško pajūrio nemėgėjų argumentai yra arčiau tiesos.