Vaizdingoje Aukštaitijos vietoje naktiniai pasivaikščiojimai populiariausi vasarą, tačiau rudenį „naktis“ atslenka anksčiau, todėl ir lūkuriuoti iki vidurnakčio netenka. Tiesa, tamsų vakarą rankose turimas deglas tikrai pravers, o bendrą įspūdį paaštrins įtaigus gido pasakojamas apie mūsų protėvių gyvenimą, mirtį ir pomirtines keliones.
Mitologinio pėsčiųjų tako pradžia yra prie Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro, kur įrengta vidaus ekspozicija – „Mitologija“. Šventos miške esantis mitologinis takas yra tarsi vidaus ekspozicijos tęsinys lauke. Keliaudami mišku, sutiksite dievybių ir mitinių būtybių, kurios visada buvo (o gal ir yra?) arčiau žmogaus, skulptūras: Lazdona, Kelukis, Žemyna, Javinė, Upinis, Kremata, Aušlavis, Žvėrūna (Medeina) ir Zuikių dievas, Žemėpatis, Girinis, Gabija, Ežerinis, Veliona.
Tako ilgis yra apie 1 km, todėl jis lengvai įveikiamas net šeimoms su mažais vaikais, tačiau su vežimėliais pravažiuoti nepavyks – ne vienoje vietoje yra įrengti statūs laiptai. Nors takas neilgas, jame užtruksite bent 40 minučių, o jei keliausite su gidu – dar ilgiau.
Takas veikia visus metus, o prie kiekvienos skulptūros savarankiški lankytojai ras išsamius skulptūrų aprašymus. Juose atskleidžiama mūsų protėvių pasaulėžiūrą ir aplinkos suvokimas.
Besižavintiems mitologinėmis būtybėmis ir norintiems apie jas sužinoti daugiau lankytojų centre antradieniais–šeštadieniais galima užsisakyti ekskursijų vadovo paslaugą. Programų pasirinkimas taip pat įvairus – pėsčiųjų take vykdomos ir dieninės, ir naktinės ekskursijos, o taip pat galima pasirinkti pasakojimo tematiką.
Pasirinkusiems naktinę ekskursiją Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyriausiasis specialistas Marius Semaška pataria atvykti su žibintuvėliais arba su deglais. Mes pasirinkome deglus ir neprašovėme. Jie tikrai tiko mistika dvelkiančioje aplinkoje. Ir nors dieną šis takas atrodo išties jaukiai bei spalvingai, naktį leidžiantis miško taku be šviesos būtų išties nejauku.
Ekskursijas vedantis M. Semaška išsamiai papasakoja apie baltų pasaulėžiūrą, ne mažiau už gyvenimą mūsų protėviams svarbų pomirtinį pasaulį; tikėjimą, kad mirtimi žmogaus gyvenimas nesibaigia, vėles, jų veidus ir įsikūnijimą į žvėris bei augalus.
Tamsiame miške su deglu rankoje klausytis gido pasakojimo apie šmėklas ir velnius nėra labai jauku, tačiau aštresnių įspūdžių ištroškusieji tikrai nenusivils, o ir naujų žinių pasisems.
Po pasivaikščiojimo atsikvėpti ir įspūdžius aptarti galima pažintinio tako gale įrengtoje poilsiavietėje. Čia lankytojų patogumui įrengti suoliukai ir laužavietė.
Daugiau nei valandą trunkančios ekskursijos kaina žmogui – 2 eurai.
