„Nedaugelis žino, kad Vilnius buvo vienas lyderių, pradėjusių naudoti pažangius medicinos atradimus. Maršruto medicinos Vilniuje idėja gimė skaitant gydytojo ir profesoriaus Jozefo Franko atsiminimus apie Vilnių.
J. Frankas buvo ne tik puikus gydytojas, bet ir rašytojas, detaliai aprašęs XIX a. pradžios Vilnių, to laikmečio vietas, žmones, įvykius. Žinoma, popandeminis laikotarpis šią temą atgaivino, suaktualino, nes daugelis pradėjo aktyviai domėtis sveikata, gydymu, vakcinomis“, – maršruto kūrimo pradžią pranešime žiniasklaidai prisimena gidas Andrius Pavelko.
Teminiame maršrute – 12 istorijų, atspindinčių Vilniaus medicinos aušrą XVI a. ir pažangą XX a. Jis veda Vilniaus senamiesčiu pro vietas, kur veikė miesto špitolės, istorinės vaistinės, pirmosios universiteto klinikos, žydų ligoninė ar kur stovi paminklai žymiausiems miesto gydytojams. Taip pat sužinosite, kuriame pastate 1781 m. buvo įkurtas Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas – seniausia Lietuvos aukštoji medicinos mokykla.
Čia ne tik buvo įrengtos medicinos bei gamtos mokslų auditorijos, chemijos laboratorija, anatomijos kabinetas, prozektoriumas, bet vidiniame kieme vešėjo ir garsaus prancūzų botaniko, gydytojo Žano Emanuelio Žilibero įkurtas pirmasis Vilniuje ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje botanikos sodas.
Pasak A. Pavelko, būtent Medicinos fakulteto įkūrimas Vilniaus universitete ir didelis noras į jį surinkti geriausius to meto profesorius iš visos Europos, kurie ne tik dėstė, bet ir naudojo savo žinias miestiečių gydymui bei sveikatinimui, lėmė spartesnį medicinos Vilniuje progresą, nei kitose Europos šalyse.
Viena iš teminio maršruto stotelių ir yra vadinamasis „Franko namas“ – dabar jame įsikūręs Prancūzų institutas. J. Frankas – Vienoje karjerą pradėjęs medikas, į Vilnių atvykęs 1804 m. Jis ne tik dėstė Vilniaus universitete, bet ir buvo puikus praktikuojantis gydytojas. Vilniuje sklido kalbos, kad jis ligą gali diagnozuoti net iš kvapo.
J. Frankas Vilniuje įkūrė pirmąjį Europoje Motinystės institutą, teikusį pagalbą neturtingoms gimdyvėms, Vakcinacijos institutą, ambulatoriją, užsiėmė labdaringa veikla. Taip pat subūrė Vilniaus medicinos draugiją, pirmąją Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų organizaciją, skirtą tobulintis, semtis patirties, skleisti mokslo žinias.
Kita intriguojanti maršruto stotelė – buvęs Anatomijos teatras, kuriame buvo eksponuojami universiteto profesorių sukaupti anatomijos ir zoologijos mokslų eksponatai. 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, rinkiniai buvo perduoti Kyjivo universitetui (Ukraina). VU Medicinos muziejus šiandien tęsia įvairių eksponatų, susijusių su medicinos istorija, kaupimą ir eksponavimą.
