Baltijos šalyse jūrų takas siekia 1419 km. Iš jų Lietuvoje – 216 km, Latvijoje – 581, Estijoje – 622. Jūrų takas Baltijos šalyse prasideda Nidoje, o baigiasi Taline.
Jūrų takas Lietuvoje kerta Kuršių nerijos nacionalinį parką ir per pakrantės kurortus – Palangą bei Šventąją – tęsiasi iki Latvijos sienos. Maršrutas Lietuvoje turi dvi atšakas: pirmoji – Nida–Juodkrantė–Klaipėda–Palanga–Šventoji, antroji – Rusnė–Šilutė–Ventė–Kintai–Dreverna–Klaipėda. Tad, jeigu mėgstate jūrą ir žygius, drąsiai tai galite daryti Lietuvoje esančiu Jūrų taku.
Pirmoji atšaka
Jūrų takas prasideda Nidos centre prie uosto. Jis vingiuoja Kuršių marių pakrante, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į plačius vandenis iki pat Rusnės salos Kuršių marių rytiniame krante. Nuo Nidos iki Bulvikio rago Jūrų takas vingiuoja mažais miško takeliais, vedančiais aukštyn ir žemyn per pušimis apaugusias kopas.
Šalia tako – poilsiavietės bei paukščių stebėjimo bokšteliai. Preilos gyvenvietėje Jūrų takas eina kranto promenada. Iki Pervalkos jis vingiuoja miško takais ir pėsčiųjų/dviračių taku, kol pasiekia Pervalkos centrą.
Už Pervalkos tolesnė atkarpa apie 13 km veda gražiu, smėlėtu paplūdimiu, kurį iš rytinės pusės riboja aukštas, status kopagūbris. Prieš Juodkrantę Jūrų takas pasisuka rytų kryptimi ir per miškais apaugusias stačias kopas vėl kerta Kuršių neriją vesdamas Kuršių marių link. Toliau Juodkrantės kranto promenada jis nuveda iki uosto.
Palikęs Juodkrantės pakrantės promenadą, Jūrų takas kerta Kuršių neriją šiaurės vakarų kryptimi vingiuodamas mažais miško takeliais, kol vėl išeina į Baltijos pajūrį. Pakrante ir smėlėtais paplūdimiais takas veda net 9 km. Galiausiai Jūrų takas veda ir per pušimis apaugusias kopas, nuo kurių atsiveria vaizdai į Klaipėdos uostą. Klaipėdoje Jūrų takas apima atkarpą nuo centro iki Biržos tilto.
Pasiekę Melnragės gyvenvietę, pasieksite ir Baltijos jūros pakrantę. Toliau takas vingiuoja pajūrio mediniais takeliais, nusitęsia jaukiu takeliu per pajūrio miškus vesdamas iki Girulių gyvenvietės. Nuo Karklės gyvenvietės kitus 11 km iki Palangos Botanikos parko Jūrų takas veda smėlėtais, pilnais akmenukų paplūdimiais.
Nuo Palangos iki Šventosios senojo molo Jūrų takas tęsiasi smėlėtu, jūros skalaujamu paplūdimiu. Toliau jis daro lanką aplink Šventosios upės žiotis, Kopų gatvės gale kabančiu pėsčiųjų tiltu kerta Šventosios upę ir vėl išeina į paplūdimį. Prie šventavietės „Žemaičių Alka“ Jūrų takas dar kartą daro nedidelį lanką bei toliau smėlėtu paplūdimiu nuveda iki 3 km nutolusios Lietuvos ir Latvijos sienos.
Antroji atšaka
Jūrų takas prasideda Rusnės miestelyje, Rusnės saloje. Takas išveda į Rusnės pakrantės promenadą, kuri driekiasi palei Pakalnės upę. Toliau Jūrų takas veda per Rusnės uostą iki pat Pakalnės kaimo. Už Pakalnės kaimo iki pat Uostadvario švyturio maršrutas veda polderių pylimais. Nuo švyturio iki pat Rusnės miestelio, Jūrų takas veda asfaltuoto kelio pakraščiu.
Toliau, Rusnės miestelyje, takas driekiasi pėsčiųjų taku ir tęsiasi iki Šilutės. Rusnės gatvė, jungianti Rusnės salą su Šilute, veda tiesiai į miestelio centrą.
Priėjus Šilutę, keliaudami per Kintus ir praėję pamario kelią, galėsite pasiekti Ventės ragą. Nuo šio vaizdingo kelio atsiveria kitapus marių esančios Kuršių nerijos peizažai.
Nuo Ventės rago Jūrų takas Marių gatve eina Klaipėdos kryptimi. Eidami pasieksite Kintus, už Kintų, likus 3 km iki Drevernos kaimo, Jūrų takas kerta Svencelę, kuri yra mėgstamiausia Lietuvos buriuotojų ir jėgos aitvarų sporto entuziastų vieta. Drevernos kaime Jūrų takas pasisuka Bangų gatve.
Už Drevernos kaimo Jūrų takas Priekulės keliu kerta Drevernos upę, Klišupę ir Karaliaus Vilhelmo kanalą. Nuo Jūrininkų iki Baltijos prospekto takas vingiuoja miesto parkų, pėsčiųjų takais kirsdamas Sąjūdžio, Reikjaviko, Draugystės ir kitus parkus, esančius Klaipėdoje. Galiausiai pasiekiamas Biržos tiltas, nuo kurio maršrutą galite tęsti iki Palangos, Šventosios ar Latvijos Jūrų tako keliu.
Jūrų tako ženklinimas
Orientuotis gamtoje jums padės Jūrų tako ženklinimas, esantis ant medžių ar kitų objektų. Ženklai žymimi mėlyna ir balta spalvomis. Gyvenamosiose vietovėse lengviau orientuotis padeda Jūrų tako lipdukai ant kelio ženklų bei kitų objektų. Kuršių nerijos parkuose Jūrų takas vietomis sutampa su kitais pėsčiųjų ir dviračių maršrutais, kurie taip pat paženklinti spalviniais ženklais ant medžių ar kitos infrastruktūros, todėl reikia atidžiai sekti šio tako ženklinimą.
Jūrų tako gamta
Pakrantės reljefas dažniausiai yra lygus, o didesnė Jūrų tako dalis yra arti jūros lygio. Ryškiausios reljefo formos matomos Kuršių nerijoje, kur kopų aukštis siekia 50 m, o aukščiausia kopagūbrio viršūnė – Vecekrugo kopa – 67 m virš jūros lygio. Siekiant sustabdyti pustomą smėlį, daug kur pasodintos kalninės pušys, kurios šiuo metu dengia didelę Kuršių nerijos ploto dalį.
Einant Jūrų taku, galima susipažinti su tokiais Europoje retais ir saugomais kopų biotopais: embrioninėmis, parabolinėmis, baltosiomis, pilkosiomis kopomis, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir mišku apaugusiomis pajūrio kopomis. Taip pat galima aplankyti prie Karklės kaimo esančius skardžius, kur jie siekia 24 m aukštį.
Pajūryje pamatysite daug augalų rūšių, tokių kaip: baltijinė stoklė, sultingoji jūrasmiltė, smiltyninė rugiaveidė, pajūrinė smiltlendrė, baltijinė smiltlendrūnė, pilkalapis šaukštis, paprastasis čiobrelis, aitrusis šilokas, pajūrinis pelėžirnis, tamsialapis skiautalūpis, pievinė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas. Pastarosios keturios yra saugomos augalų rūšys.
Lietuvos ir Latvijos gyventojai mielai eina į pakrantės miškus bei renka gamtos gėrybes – grybus (voveraites, ūmėdes, įvairius baravykus ir kt.) ir uogas (mėlynes, bruknes, avietes), o pelkėtuose miškuose bei raistuose – avietines tekšes ir spanguoles.
Jūrų tako gyvūnija
Jūrų takas ir prie jo esantys miškai – tai nuostabi vieta gyvūnams stebėti. Čia galima pamatyti vieną iš didžiausių Europos gyvūnų – briedį. Vaikštant tyliai, pakrantės miškuose galima sutikti stirną, taurųjį elnią, lapę, zuikį, kiaunę, ūdrą, voverę, ežį. Galima pamatyti vilko ir lūšies pėdsakų.
Pakrantė, pelkės, seklūs pajūrio ežerai, pajūrio pievos – tai paukščių stebėtojų rojus. Pavasario ir rudens migracijų metu puikios paukščių stebėjimo vietos Lietuvoje yra Nemuno delta bei Ventės ragas.
