Po mano teksto apie Moxy (tekstas ČIA) man į Instagramą pradėjo urmu rašyti skaitytojai, prašydami viešbučių rekomendacijų, ir aš visiškai nesidrovėdama ir be sarmatos puoliau skaitytojams dalinti savas rekomendacijas. Ačiū jiems už aktyvumą.
Dabar nuo pagyrų prie apžvalgos – prisipažinsiu, kad Vilniaus „Courtyard Marriott“ esu pamilusi dar iš anksčiau, todėl tai nėra mano pirmas apsistojimas jame. Šįkart į Vilnių atlekiu praktiškai tik kiek prailgintai parai ir viešbutyje bukinuosi dvi naktis.
Man šįkart patiko neįtikėtinai daug dalykų.
Man patiko viešbučio profesionalus servisas, malonus aptarnavimas ir jų premium klasės imponuojančios spalvos kostiumai ir uniformos; man nuoširdžiai patiko aplinka, interjeras, mano kambarys ir net maistas, kuriam jau supratote, esu gana reikli ir išranki. Man netgi patiko tai, kad kai viešbučiui skambini ir ragelyje (jeigu šiuolaikinius smartfonus galima įvardinti kaip turinčius ragelius) pradeda groti iš anksto įrašytas meniu, viešbučio žmonės išlaužia labai neblogą amerikietišką akcentą tardami „city center“ ir nukąsdami raides, ir taip man dar labiau patinka, nes skamba beveik autentiškai. Autentiškai šiuo atveju – amerikietiškai, nes viešbutis yra amerikietiškos kilmės. Gal būtent dėl to jame jaučiasi toks kiek grandiose jausmas, taip pat milžiniškos erdvės, kas mane veža ir nesijaučia klaustrofobiškai. Netgi koridoriai, ir tie yra erdvūs ir juose esant norui galima trumpai sušokti mini-šokį, bemojuojant į apsaugos kameras.
„Grandiose“ išvertus iš anglų kalbos į anglų kalbą reiškia „conceived on a very grand and ambitious scale“ (itin laisvas vertimas – grandiozinis, didelių apimčių) ir šitas žodis man asmeniškai tobulai atspindi Courtyardo Vilniuje dvasią.
Su kuo valgomas tas Courtyardais?
Courtyard koncepcijos viešbučiai yra „Marriott international“ didžiausias prekės ženklas, sukurtas dar 1980-aisiais, šiandien turintis daugiau nei tūkstantį po pasaulį išsibarsčiusių viešbučių. Courtyardai yra visų pirma nusitargetinę verslo keliautojus, o taip pat keliautojus-šeimas. Marriottas yra amerikiečių viešbučių tinklo ryklys ir operuoja virš 8000 viešbučių visame pasaulyje. Beje, techniškai jis yra didžiausias viešbučių tinklas pasaulyje, skaičiuojant jo turimų kambarių skaičių (pusantro milijono, 131-noje šalyje).
Interjeras ir servisas: labai stipriai orientuotas į verslo vartotoją, kas man šiaip jau labai imponuoja. Interjeras asimiliuojasi ir susilieja su viskuo, kas yra pirmos, premium klasės ir business: jų „Solt dining“ restoranas, viešbučio registratūros darbuotojai kaip prisuktos besišypsančios, servisą deliverinančios lėlės. Man labai patinka, kai mane aptarnauja ir apšokinėja. Tai paveldėjau iš savo amžinatilsį močiutės, nes mes kilę iš Kauno Žaliakalnio aukštuomenės ir inteligentijos, ir aš savyje turiu mėlyno kaunietiško kraujo.
Aš nežinau, ar „Courtyard Marriott“ valdžia buvo skaičiusi mano Moxy apžvalgą ir žinojo, kad pas juos atvyksta viešbučių ekspertė, bet jie dėl manęs praktiškai literaliai, kaip sakoma, ant blakstienų vaikščiojo. O jeigu jie to nežinojo ir jiems dabar yra siurprizas skaitant šitas eilutes, tai noriu pasakyti, kad aš esu sužavėta, ir good job, jūs tikrai esate gero serviso specialistai.
Dabar apie dalykus, kurie nepatiko. Žinokite, aš pati stebiuosi sakydama, kad ko gero tokių beveik nebuvo.
Tomis dienomis kaip tik buvau susitikusi su savo bičiuliu rašytoju Užkalniu ir mes su juo dalijomės savo įspūdžiais apie viešbučius. Mums besikalbant jis pasakė tai, kas absoliučiai tobulai atspindi viešbučio patirtį, - viešbutis yra funkcija, jo turi nesijausti. Tokia yra geriausia viešbučio patirtis. Aš praktiškai šįkart taip ir jaučiausi šitame „Vilniaus Courtyard Marriotte“. Jo buvo beveik nejusti, ir aš dariau viską, kas man įprasta ar pagal agendą reikėjo atlikti, o viešbutis man pakeliui suteikė viską, ko man tuo metu reikėjo – netrukdydamas ir nesukeldamas papildomų problemų.
Kambarys: erdvus (24 kv. m. – that‘s what I‘m talking about!), labai šviesus ir dargi tobulai apšviestas (kas skaitėte mano praeitą tekstą, žinote, kad man buvo išmušę saugiklius dėl tos nuolatinės įkyrios prieblandos visose patalpose) ir ten buvo viskas, ko man reikia: telefonas, stalas darbui, šimtas rozečių, kurias galiu naudoti pagal nuotaiką ar savo sėdėjimo / gulėjimo lokaciją, milžiniškas televizorius (kanalų pasirinkimas visiškai tvarkoj. Bene porą valandų vakare fone dirbdama pasileidau vokišką RTL – niekas taip nevalo galvos, kaip svetimos kalbos, kurios praktiškai visiškai nesuprantu, girdėjimas). Dar kambary buvo King size dvigulė lova, žadintuvas, aštuoniolika (gerai, turbūt mažiau) pagalvių ir fantastinis vonios kambarys su milžinišku veidrodžiu, visais reikalingais dalykais (net siuvimo rinkinys ir vata makiažui valyti), milžiniška spinta (ačiū) ir net lygintuvas su lyginimo lenta – na ir kas kad šįkart nepasinaudojau, užtat kaip maloniai buvo pamasažuota mano control freakės pusė, aš jus literaliai myliu už tai. Taip pat šaldytuvas (pagaliau) susimest jogurtukams. Kambariu visiškai negaliu skųstis.
Sporto salė: žinokite, viskas tvarkoj ir čia – erdvi ir net su dviem bėgimo takeliais. Leiskite papasakosiu jums sportuojančių keliautojų dalią – labai didelėje dalyje viešbučių būna pastatytas tik vienas (vienas) bėgimo takelis, tad jeigu tuo pačiu metu ateina du bėgikai, tai praktiškai kone pradeda peštis dėl naudojimosi teisės (juokauju, realiai čia galioja kas greitesnis, tas pirmesnis principas). Susilinksėjome su šalia ant bėgimo takelio jau ariančiu vyru ir šauniai paraleliai prasibėgome kartu. Bėgimo takai, tiesa, ne visiškai atnaujinti – tokie senesnio tipo Lifetimeo takai, kokie paprastai stovi neatnaujintuose gymuose. Bet dovanotam arkliui arba stovinčiam takeliui į dantis nežiūrima. Taip pat buvo jogos kilimėliai tempimui atlikti. Ačiū.
Situacija su žvaigždutėmis
Jeigu praeitame tekste turėjau nervintis lygindama oficialių žvaigždučių neatitikimą su realybe, tai šitame net nesivarginsiu vardinti visko paeiliui: jau supratote iš mano kambario aprašo, kad Courtyardas Marriott Vilniuje turi viską pagal reikalavimus, nuo plaukų džiovintuvo iki minišaldytuviuko, nuo šiukšlių dėžės kambaryje iki spintos; nuo maišiukų cheminiam valymui (taip pat teikia tokį servisą) iki batų šaukšto.
Moxy ir Courtyardo (atkreipiu dėmesį, kad abu Marriottai) servisą gal ne visiškai gražu lyginti tarpusavyje, bet kas man, imsiu ir palyginsiu.
Moxy Kaune yra kaip kaprizinga ir išlepusi, dėmesį mėgstanti gražuolė, kuri taip pat mėgsta aplinkinius šokdinti pagal savo dūdelę ir jai patinka, kai visi ja žavisi ir ją garsiai garbina. O Courtyardas Vilniuje yra kaip susitvardžiusi, inteligentiška, santūri, intelektuali dama, žinanti savo vertę ir nesivarginanti niekaip kažkam aiškintis ar bandyti per prievartą įtikti.
Maistas labai patiko – jau supratote, kad esu ištikima Cezario salotų gerbėja ir jos buvo absoliučiai nepriekaištingos, antrą vakarą pagamintos pagal mano asmeninius pageidavimus.
Dabar apie nesusipratimų dalį room service.
Man atvykus, viešbučio registratūra: „mes neturim room service, sorry.“
Courtyard Marriott restorano darbuotojai: „bet kad mes po velniais turime room service, ką jie čia kalba“
Po 10 minučių telefonu, vėl registratūra: „Neturime, gi sakome“
Restoranas: „tiesa, gi neturim. Na bet gerai jau, šįkart atnešim“
Gerbiamieji, aš taip ir nesupratau, ar jūs turite room service, ar jo neturite, nes jūs abu kartus man maistą užnešėte, nors man ir reikėjo keliskart perklausti, ir gauti skirtingus atsakymus.
Ar viešbutis turėjo omenyje, kad jų politika apskritai neleidžia nešti jiems maisto į kambarį, ar jie turėjo omeny tai, kad jie už tą atnešimą chargina papildomai (šiuo atveju, 3 Eur)?
Jeigu jie turėjo omeny pastarąjį variantą, tai tie trys eurai, kuriuos viešbutis ima už maisto atnešimą nėra problema.
Pačiame kambaryje aš neradau nei meniu, nei informacijos, kad toks room sevice egzistuoja. Kitaip sakant, jis egzistuoja, bet toks labiau pogrindyje. Manau, kad šita savo politika gerokai trikdote savo svečius. Žmonės, norintys gauti room service yra pasiruošę sumokėti papildomus kaštus už tai. Tai yra moki klientų grupė, kuri jums šiuo būdu generuoja papildomas, kad ir labai mažas pajamas ir yra keista šitos paslaugos atsisakyti. Reiktų aiškiai sukomunikuoti savo svečiams jūsų room service politiką.
Bendra atmosfera viešbutyje: Patiko. Viešbutis buvo beveik maksimaliai užpildytas, todėl vakarais vestibiulis ir restoranas ošė nuo viešbučio svečių ir lankytojų. Nemažai rusakalbių, kaip supratau iš Baltarusijos.
Tiesa, dar nustebino klausimas ar atsiskaitysiu grynais, ar kortele. Aš jums panaši į Italijos mafijos atstovę iš maždaug šešiasdešimtųjų, kuri su savimi nešiojasi banknotų prigrūstą sakvojažą? Jūs rimtai? Pas mus Švedijoje net pirkdamas kojines iš bobutės gatvėj atsiskaitai kortele (tiksliau, per appsą telefone), apie kokius grynuosius jūs kalbate, gerbiamieji. Dabartinė vaikų karta auga net nematydama grynųjų – čia nuo kokių septynerių aštuonerių kiekvienas gauna po kortelę ir eina ledų pirkti. Gal galite prašau manęs kitąkart neklausti apie grynuosius, ačiū labai.
Kaina už kambarį – 81 Eur + miesto rinkliava 1 Eur, mano dukart valgytos Cezario salotos 10 Eur, iš viso už dvi naktis sumokėjau 187 Eur.
Negaliu nepagirti administracijos už susamdytas ukrainietes – tiesa, neskaičiavau jų, bent viena dirbo registratūroje.
Mano vertinimas: Courtyard Marriott Vilnius City Center aš suteikiu jums keturias su puse žvaigždes iš penkių, ir ačiū už jūsų servisą.
Viešbučio informacija:
Rinktines g. 3, Vilnius
+37052070707
Check-in: 3:00 pm
Check-out: 12:00 pm
Smoke Free Property
See Accessibility Features
Pet Policy
Pets Welcome
Pets allowed
Maximum pet weight: 4kgs
Maximum Number of Pets in Room: 2
Parking
On-Site Parking
Daily: €15
Electric Car Charging Station
