„Aplankyti miškų apsuptą Visaginą ir patyrinėti taip vadinamą atominę sritį tikrai verta. Pamatysite išskirtinai suprojektuotą jauniausią mūsų šalies miestą su išlikusia sovietinio laikmečio architektūra, garsiakalbiais ant pastatų, požeminėmis slėptuvėmis.
Sužinosite, kas atsitiko 1986 m. Černobylio atominėje elektrinėje, išvysite identišką reaktorių, pamatysite, kokia Ignalinos AE buvo ir kokia yra dabar“, – sako čia gimęs, užaugęs bei sėkmingai turizmo verslą vystantis Antonas Jevtiuchovas.
Visagino žygių ambasadoriumi tituluojamas Antonas vardija kelis sąlyginius žingsnius tiems, kas domisi Ignalinos AE istorija ir dabartimi.
Pirmas žingsnis – ekskursija Ignalinos atominės elektrinės kontroliuojamoje teritorijoje. Specialūs drabužiai, momentiniai dozimetrai, griežtas apsilankymo maršrutas leis kiek pajusti sąlyginio saugumo ir niūrumo nuotaiką.
25 m aukštyje esanti reaktoriaus salė ir pats reaktorius su sudėtinga branduolinio kuro keitimo sistema, bloko valdymo skydas su begale mygtukų verčia susimąstyti apie branduolinio proceso grėsmingumą: čia naudotas uranas nebepavojingas bus tik po 700 milijonų metų. Sovietmečio laikais Ignalinos AE įkurtas psichologo etatas greičiausiai turėjo realų pagrindą.
Antras apsilankymas – IAE komunikacijos skyriaus ekspozicijoje. Ekspozicijų salėse pamatysite veikiantį IAE bloko maketą, kuro rinklės, panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteinerio CASTOR maketus, videofilmus apie IAE ir tiesioginį vaizdą iš reaktoriaus patalpos, turbinų salės ir panaudoto kuro išlaikymo baseino.
Trečias punktas – IAE valdymo skydo simuliatorius. Tai realaus masto antrojo bloko valdymo skydo kopija. Simuliacinis pultas taip pat buvo naudojamas ne tik naujų darbuotojų rengimui, bet ir esamų darbuotojų įgūdžių atnaujinimui.
Ketvirtas kiek gastronominis apsilankymas IAE valgykloje. Kažkada čia per dieną priimdavo 5 tūkst. valgytojų. Valgykla buvo garsi ir konditerija – kepamais net 18 rūšių tortais. Nors pietaujančiųjų skaičius ženkliai sumažėjo, valgykloje mielai pasistiprina miesto svečiai, ekskursantų grupės.
Ir penktas apsilankymas didžiausiame šalies Drūkšių ežere, kurio vanduo buvo naudojamas elektrinės agregatams vėsinti. Priešingai, nei manoma ir kalbama, vanduo su jokiomis radioaktyviomis medžiagomis kontaktų neturėjo ir pats ežeras šiuo atžvilgiu yra visiškai švarus. Tačiau dėl vandens panaudojimo vėsinimui ežero temperatūra yra padidėjusi, išnyko kai kurios šaltesnius vandenis mėgusios žuvys bei suvešėjo dumbliai.
Pasak gido A. Jevtiuchovo, norint patirti poatominę erą išgyvenančio miesto unikalumą ir savo akimis pamatyti tam tikrus istorijos epizodus, Ignalinos elektrinė yra būtent ta vieta. Vis tik aktyvus turizmo propaguotojas įsitikinęs, kad būtų naudinga rengti daugiau interaktyvių ekskursijų bei užsiėmimų.
„Minčių ir idėjų nestinga, pagalvoju ir apie trijų vamzdžių apžvalgos bokšto, imituojančio AE, įrengimą šalia Drūkšių ežero, ir apie holograminius AE vaizdus. Juk pačios elektrinės ateityje neliks, o istorija turi išlikti“, – įsitikinęs A. Jevtiuchovas.
