Ties Kauno ir Kauno rajono riba esančiame Jiesios kraštovaizdžio draustinyje stūkso dar ledynmetį menanti Rokų atodanga, nuo kurios atsiveria užburiantys vaizdai į upę. Skardis labai status, maždaug 40 metrų aukščio, todėl žvelgiant į Jiesios vingius reikia šiek tiek drąsos. Bet įveikusius baimę gamta apdovanoja su kaupu.
Upės slėnis, uolienos, žalsvos medžių kepurės galėtų konkuruoti su įspūdingomis pasaulio vietovėmis ir pritraukti didelius turistų srautus, tačiau atodanga kol kas ne itin žinoma. Čia pat driekiasi pažintinis takas, kuriuo žingsniuojant galima grožėtis vaizdais, atsiveriančiais nuo kitų aukštų skardžių.
Laiko sąvoka dingsta, ypač gamtos, kelionių mėgėjams, neatrastų vietovių ieškotojams. Šiame draustinyje ties Jiesios ir Nemuno santaka stūkso Napoleono kalnas.
Paspragsėjus fotoaparatu, iš Kauno Rokų gyvenvietės išvykome link Prienų ir po nepilno pusvalandžio pasiekėme Balbieriškio atodangą. Šįsyk nepakartojami vaizdai maždaug iš tokio pat aukščio, kaip Rokuose atsivėrė į kitą upę – Nemuno slėnis nuo apžvalgos aikštelės sužibo pasakišku grožiu.
Vingiuojantys vandenys, bekraštė medžių kariauna, miškų supamos pakrantės tapo vientiso ir nuostabaus gamtos paveikslo detalėmis, kuriam neprilygs jokio dailininko teptukas. Balbieriškio atodanga – lankoma Nemuno kilpų regioninio parko vieta, tačiau daugelis žmonių apie ją visgi nežino, o jei ir yra girdėję, tai savo akimis dar nematę.
Lietuva – be galo graži, tad pasibaigus karantinui vertėtų ilgai nelaukti ir atsigriebti už prarastą laiką. Kelionės praskaidrina nuotaiką bet kuriuo metų laiku ir palieka įspūdžius visam gyvenimui.
