„Delfi ryte“ kalbėdamas apie idėją perkelti gyvenimą į automobilį, Audrius pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo pačių pirmųjų kelionių.
„Kaip ir daugelis žmonių, vasarą išvykdavome kur nors savaitei pakeliauti. Labiau mėgdavome gamtą, todėl dažnai važiuodavome su palapinėmis. Pabūdavome ir suprasdavome, kad nesinori grįžti namo atgal į rutiną, svajodavome apie daugiau laiko. Taip priėjome iki to, jog ėmėme taip gyventi“, – prisimena A. Šerelis.
Iš pradžių pora klajones pradėjo šiek tiek mažesniu automobiliu, tačiau netrukus suprato, kad reikėtų didesnio. Taip gimė idėja savo rankomis perdaryti greitosios pagalbos autobusiuką.
„Tai truko kone pusę metų. Pirkome žiemą, buvo sudėtinga užduotis rasti už biudžetinę kainą, bet kokybišką, važiuojantį, kad būtų galima transformuoti į kemperį. Vasarą kartu su tėvuku dirbome, arėme juodai, nes teko skubėti – artėjo ruduo, o darbai vyko lauke. Ką spėjome, tą padarėme ir išvykome į kelionę“, – dalinasi Audrius.
Anot Audriaus, jiedu su Virginija keliones derina su darbu nuotoliu.
„Jei keliauji tik susitaupęs kažkiek pinigų, patiri trumpalaikę patirtį. O mes norėjome iš tiesų gyventi – kai nepaisant to, ar esi name, ar automobilyje, turi kažkokią veiklą, už kurią gauni grąžą. Toks yra žmonijos dėsnis“, – mano A. Šerelis.
Kalbėdama apie buitį ištisus metus gyvenant namelyje ant ratų, Virginija tikina, kad jie viską, ko reikia, turi savo automobilyje.
„Mums nieko netrūksta. Šiai dienai pasaulis yra puikiai pritaikytas keliautojams – miestuose stovi skalbyklos, pilna patogumų. Galima be jokių vargų keliauti. Savo autobusiuke galime gamintis skanų maistą, sustoti ten, kur negali būti viešbučiai, atsidaryti duris bei matyti jūrą. Tai veža. Gyveni, kur nori, ir tai yra nuostabu“, – džiaugiasi V. Šerelienė.
Pora išduoda, kad viena mėgstamiausių jų vietų yra Ispanija. Ją pirmiausia jiedu pamilo, nes ši turi daug sąsajų su gitaromis, o būtent tuo instrumentu groti moko Audrius.
„Ten praleidžiame daug laiko. Ispanija pirmiausia susižavėjo Audrius – jis man pasakodavo apie kompozitorius, ten parašytus kūrinius. Norėjosi aplankyti, pamatyti, kas gi ten tokio“, – sako Virginija.
„Kai pirmą kartą įvažiavome į Ispaniją, pajaučiau, kad čia yra tai, ko laukiau“, – neslepia Audrius.
„O vėliau Ispaniją pamilome per kultūrą, maistą, klimatą“, – vardija V. Šerelienė.
Praėjusią žiemą pora buvo nukeliavusi net iki Sacharos dykumos. Pasirodo, šiuo metų laiku ten tvyro ne sekinantis karštis, o maloni šiluma.
„Žiemą ten laikosi 20–25 laipsniai šilumos. Ten tikrai nėra karšta, atvėsta – reikėtų vykti žemiau, kad būtų šilčiau, – aiškina Virginija. – Sutikome ir autobusiukais keliaujančių lietuvių, tad susiradome naujų draugų.“
Po kurio laiko Virginijai ir Audriui kilo idėja filmuoti savo keliones – jiedu ėmė kurti laidas, kurias pavadino „Skaniomis kelionėmis“.
„Pavadinimas kilo iš to, kad mums patinka kelionės, bet kartu aš mėgstu gaminti maistą. Su Audriumi nusprendėme, jog tai turėtų atspindėti ir keliones, ir maistą. Ten pasidaliname receptais, kelionių maršrutais“, – pasakoja V. Šerelienė.
„Mes ne tik gaminame, bet ir ragaujame maistą. Kaip yra sakoma – kelionė per maistą“, – priduria Audrius.
Prabilęs apie svečiose šalyse atrastas įdomybes, Audrius atskleidžia, kad jam Sacharoje teko paragauti kupranugario pieno.
„Seniai turėjau Kuveite gyvenusią mokinę, kuri pasakojo, kaip gėrė kupranugario pieną ir jis buvo itin skanus. Galvojau, kad skamba smagiai. Lankydamiesi Sacharoje, jo paragavome – visiškai natūralaus, tiesiai iš kupranugario. Buvo vienas egzotiškiausių mūsų ragautų dalykų“, – tikina A. Šerelis.
Tiems, kurie pamatę Virginijos ir Audriaus keliones, užsimano patys išbandyti tokį gyvenimo būdą, pora pataria pirmiausia pradėti nuo trumpų išvykų.
„Jeigu neturite kemperio, galite išsinuomoti. Aplankykite kaimynines šalis, Vokietiją, Prancūziją. Pakeliaukite 10 dienų, dvi savaites – pasimatuokite tokį gyvenimo būdą, ar jis tinka, nevargina. Kai kurie supranta, kad tai visgi ne jiems“, – rekomenduoja V. Šerelienė.
„Svarbiausia yra ne kemperis ar pati gyvenamoji vieta, o būtent procesas, gyvenimas, kelionė, patirtis, kurią gauni. Būna, kai mūsų klausinėja, kodėl neperkame kemperio – nes tai nėra svarbu. Mūsų pirma kelionė buvo su nedideliu automobiliu. Norėjome išsikelti iššūkį, kad visus metus galima tokiame gyventi. Tai įrodė, jog mums toks gyvenimo būdas tinka“, – kalba Audrius.
Daugeliui žmonių kelionės asocijuojasi su nemenkomis išlaidomis, tačiau pora tikina, kad toks gyvenimo būdas jų daug nereikalauja.
„Gyventi namelyje ant ratų yra pigiau. Visų pirma, čia nereikia mokėti nuomos – nebent nuomojiesi kemperį. Susitaupo daug pinigų, nes nereikia viešbučių ir kitų dalykų, už kuriuos mokėtumėte atvykę mėnesiui ar kelioms savaitėms“, – teigia A. Šerelis.
„Be to, ir maistą gaminame patys. Kainos Lietuvoje bei Ispanijoje labai panašios“, – sako Virginija.
Šiuo metu pora trumpam yra grįžusi į Lietuvą, kur toliau gyvena savo namelyje ant ratų. Jau netrukus jiedu ketina traukti į naują kelionę.
„Norėtųsi aplankyti šiaurės kraštus, bet prieš žiemą šiuos planus šiek tiek atidėsime. Dabar keliausime per Lenkiją kaimų keliukais ir atrasime šalį, kurios žmonės dažniausiai nepamato vykdami greitkeliais. O toliau ketiname vykti į Portugaliją, patyrinėti dalį, esančią prie Atlanto“, – atskleidžia Audrius.
