Diena, kuri visiems laikams pakeitė keliones oru
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. Jungtinėse Valstijose įvykdytų teroro aktų saugumo patikros oro uostuose dramatiškai pasikeitė. Iki tol per saugumo patikrą buvo galima praeiti su rankiniu bagažu, kuriame buvo viskas, ko gali prireikti atostogoms, įskaitant peilį su 10 cm geležte. Tiesą sakant, būtent tuo pasinaudojo Rugsėjo 11-osios teroristai įsinešdami ginklus į lėktuvą, rašoma CNN.
Po Rugsėjo 11-osios įvykių saugumo patikrinimai visame pasaulyje pasikeitė per vieną naktį. Jungtinėse Valstijose iš privačių įmonių samdomus saugumo darbuotojus, dirbusius už minimalų atlygį, pakeitė federalizuota programa su gerai apmokytais saugumo pareigūnais. Konfiskuojama buvo viskas, kas galėjo tapti ginklu.
Visame pasaulyje keleiviai staiga privalėjo nusiauti batus, nusijuosti diržus ir nusirengti viršutinius drabužius, išimti telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, skysčius ir visa kita, kas galėjo būti panaudota kaip savadarbio sprogstamojo įtaiso dalis.
Tai truko kelerius metus. Ilgainiui buvo sukurti pažangesni patikros metodai, leidę efektyviau nustatyti tam tikras grėsmes. Šiandien kai kuriose šalyse per saugumo patikrinimą jau nebereikalaujama nusiauti batų.
Tad kodėl vis tiek reikia išsitraukti nešiojamąjį kompiuterį?
Oro uostų rentgeno aparatai nuėjo ilgą kelią
Keleivių krepšiai ir prietaisai šviečiami rentgeno aparatu. Pagrindinė priežastis, dėl kurios reikia išimti nešiojamąjį kompiuterį iš krepšio, yra ta, kad jo akumuliatorius ir kiti mechaniniai komponentai yra per tankūs, jog per juos prasiskverbtų rentgeno spinduliai, ypač jei skenavimo sistema yra sena. Tas pats pasakytina ir apie maitinimo laidus bei kitus prietaisus, pavyzdžiui, planšetinius kompiuterius, fotoaparatus.
Jei šie daiktai yra rankinėje, saugumo pareigūnai vien tik iš peršviesto vaizdo negali nustatyti, ar jie nekelia jokio pavojaus. Jie turėtų apžiūrėti krepšį fiziškai, o tai sulėtintų patikrinimo procesą. Viskas vyksta kur kas greičiau, jei visi prietaisai iš pat pradžių išimami.
Krepšyje gulintis nešiojamasis kompiuteris taip pat gali uždengti kitus daiktus, kurie gali būti pavojingi. Peršvietus jį atskirai, matomi jo vidiniai komponentai. Kai kuriais atvejais jūsų gali būti paprašyta kompiuterį įjungti, kad įrodytumėte, jog jis tikrai veikia.
Naudodami naujesnes, daugybinio vaizdo skenavimo technologijas, saugumo pareigūnai gali apžiūrėti krepšį iš kelių kampų ir nustatyti, ar jame niekas nesislepia, ar jame nėra apgaulingų daiktų. Yra pasitaikę atvejų, kai žmonės bandė šaunamojo ginklo dalis įmaišyti tarp kitų daiktų, kad praeitų saugumo patikrą.
Kai kuriuose oro uostuose jau yra įdiegta trimačio skenavimo sistema, kuri leidžia keleiviams praeiti saugumo patikrinimą neišimant nešiojamųjų kompiuterių. Jei jūsų neprašoma išimti nešiojamojo kompiuterio, tai greičiausiai todėl, jog naudojama viena iš šių brangesnių sistemų.
Tačiau net ir pasitelkus tobulesnes technologijas, pats patikros procesas nepagreitėja. Pagrindinė kliūtis, kuri sulėtina šį procesą, yra pernelyg mažas greitis, kuriuo darbuotojai įvertina nuskenuotus vaizdus (o nuo to priklauso konvejerio greitis).
Kol nebus rastas būdas, kaip automatizuoti visą procesą ir jį vykdyti su minimalia žmogaus priežiūra, oro uoste ir toliau reikėtų tikėtis gaišaties.
