aA
Kaip žinote, 1950 m. Tibetą okupavo Kinija. Nuo to laiko, tibetiečiai gyvena priespaudoje, o jų dvasinis lyderis Dalai Lama yra pabėgęs į Indiją. Tibetą vis stipriau apraizgo Kinijos voratinklis. Tačiau jis vis tiek yra unikalus.
Tibetas
© Algirdas Morkūnas


Kadangi turėjau 12 laisvų dienų Azijoje, galvojau, kur galėčiau nuvykti. Rinkausi tarp Japonijos, Šilko kelio Kinijoje, tibetietiškos Kinijos dalies Amdo ir Kham ir Autonominio Tibeto Regiono – mums žinomo, kaip Tibetas. Japonijai reikėjo skirti daugiau laiko, todėl ją pasilikau kitam kartui. 



Šilko kelią nugalėjo noras aplankyti Tibetą. Amdo (kur, beje, buvo „surastas“ reinkarnavęsis esamasis Dalai Lama) ir Kham regionai yra laisvai prieinami keliautojams, be leidimų ar policijos postų.

Visiems vakariečiams turistams Tibete laisvai keliauti draudžiama, reikia gauti leidimą vykti į jį ir privaloma keliauti su turu ir gidu. Labai norėjau į Amdo ir Kham, tačiau ten turistų labai mažai, vyksta tik po viena viešąjį autobusą per dieną, mano turimų dienų kiekis buvo per mažas, kad galėčiau aplankyti visą regioną. Pasirinkau griežtai kontroliuojamą Tibetą.

Norint vykti į Tibetą, reikia turėti Kinijos vizą ir Tibeto leidimą. Darant vizą, kinams reikia pateikti visą kelionės planą, visų naktų rezervacijas ir draudimą. Negalima sakyti, kad skrisi į Tibetą – nepatvirtins vizos. Todėl Booking.com tinklapyje rezervavau viešbučius tik kelionei po Kiniją. Ir kai gavau vizą, visas rezervacijas atšaukiau.

Užsakyto turo agentūra išsiuntė man raštišką leidimą į Tibetą, į prie Pekino oro uosto esantį viešbutį. Prieš lipant į lėktuvą, skrendantį į Tibetą, aš privalėsiu parodyti leidimą.

Tibetas
Tibetas
© Algirdas Morkūnas

Į Pekiną atskridau 2 valandą nakties. Skrydis į Tibetą buvo 7 valandą ryto. Nusigavau į netoliese esantį viešbutį ir priimamajame pradėjau aiškinti, kad man turi būti atsiųstas leidimas. Bandžiau aiškinti ir gestais, ir anglų kalba. Niekas nepadėjo. Jau pradėjau nerimauti. Tuomet bandžiau su „Google translate“. Parašau, kiek įmanoma aiškiau, kad manęs čia laukia dokumentai, o jie vis tiek nesupranta, nori mane patalpinti į kambarį.

Nerimas kaupiasi, pavaikštau po priimamąjį, nusiraminu ir vis bandau kitais žodžiais paaiškinti ir kalbinti skirtingus priėmėjus, gal kažkuris supras. Niekaip. Išsitraukiu turą pardavusios įmonės informaciją, susirandu telefonus. Skambinu vidury nakties – nieko. Velnias... Rusiškų keiksmažodžių vis tiek nesupras, nėra tikslo. Galvoje jau pradedu dėliotis planą, kur teks keliauti Kinijoje. Prieš 7 metus per 1,5 mėn. išnaršiau beveik visa Kiniją, nedaug kas beliko. Turbūt vykčiau į šilko kelią, kur nereikia leidimų. 



Vėl bandau skambinti keletą kartų. Trečias kartas sėkmingas! Ragelį pakelia užsimiegojusi kinė ir kalba angliškai. Aš jai trumpai paaiškinu, ko noriu, duodu ragelį viešbučio priėmėjui. Jis pasakęs porą sakinių ištiesia ranką ir nuo spausdintuvo paima kurjerio pakuotę su dokumentais ir mano pavarde.

Taip!!! Praplėšiu, išsiimu gausiai užantspauduotą leidimą ir iš džiaugsmo jais pamojuoju viešbučio darbuotojams prieš nosį! Dabar jau galima įsiregistruoti ir eiti pasnausti porą valandų. Neįmanoma užmigti, nes nuolat ūžia lėktuvai, o langai skylėti. Užmiegu, kai lieka 30 minučių iki žadintuvo. 

Kitą rytą oro uoste visur tenka rodyti leidimą.

Tibetas
Tibetas
© Algirdas Morkūnas

Lėktuvui įskridus į Tibeto teritoriją, dauguma lėktuvo keleivių, tarp jų ir aš, prilipę prie lango. Labai gražūs kalnai, upės. Dar nenusileidęs, o jau pradedu jausti malonumą... Leidžiamės. Tibetas turi ilgiausią lėktuvų pakilimo taką pasaulyje – 5500 m. ilgio. Turbūt todėl, kad lėktuvų varikliams kylant kalnuose nepakanka deguonies veikti pilnu pajėgumu.

Pasitinka gidas, uždeda šventintą laimės prijuostę ant kaklo, kažką pasako tibetietiškai ir mane vienintelį nuveža į viešbutį ilsėtis. Sostinė Lhasa yra beveik 4000 m. aukštyje ir tuoj pradės skaudėti galvą dėl deguonies trūkumo. Bandau užmigti, tačiau galvą jau spaudžia. Ir nors miego trūkumas jaučiamas, niekaip neįmanomą pailsėti. Prasivartau ir nusprendžiu geriau eiti pasivaikščioti po senamiestį. Bandau eiti normaliu žingsniu, bet matau, kad neįmanoma. Iškart pavargstu. Tada pradėjau naudoti patarimus, kuriuos atsiuntė agentūra, ir pradėjau eiti pasimatymų žingsniu...

Praėjau policijos patikras užtvėrusias švenčiausią senamiesčio dalį. Kelios senamiesčio gatvės susijungusios ir sudaro ratą. Pro šalį praeina daug vietinių piligrimų ir paprastų tibetiečių atvykusių pasimelsti. Iš karto matosi, kur kinas, o kur tibetietis. Tibetiečiai įdegę, su spalvotomis prijuostėmis. Dažnas į plaukus įsipynęs raudonas virvutes. Praktiškai visi nešasi ir suka maldų ratelį. Ir visi rankose turi Malą – vietinį rožančių. Gatvėse daug vienuolių.

Tibetas
Tibetas
© Algirdas Morkūnas

Priėjau prie šventyklos. Šalia jos stovi didelis židinys ir priėję besimeldžiantieji traukia iš maišelio kvepiančiąsias žoleles ir meta į jį. Rūksta dūmai. Aplink tvyro įdomus kvapas. Priėjau arčiau šventyklos, kur stovėjo eilė vietinių norinčių įeiti į vienuolyną ir pasimelsti. Šalia vienuolyno daug pasitiesusių kilimėlius ir besimeldžiančiųjų. Tibetiečiai nesiklaupia, kaip mes. Jie gulasi visu kūnu ir liečiasi prie žemės. Net kakta liečia grindinį. Kai kurių baigusių melstis kaktos būna purvinos.

Labai įdomi atmosfera. Noriu daugiau jos įkvėpti. Reikia pabūti ilgiau. Susirandu paparacio kampelį šalia įdomiai atrodančių vienuolių. Pafilmuoju juos, atsisėdu, ilsiuosi. Aš prie aukštumų nepratęs, todėl spaudžia galvą, kvėpuoju lėtai, paskęstu mintyse. Vienas vienuolis be šypsenos rodo, kad duočiau telefoną. Duodu, nes galvoju vis tiek nieko nepadarys. Atsidaro galerija ir žiūri mano nuotraukas. Randa savo draugelį, parodo jam, pasijuokia abu iš savęs. Atiduoda, parodo liuksą.

Po geros valandėlės vėl einu pasivaikščioti. Gatvėje mane vis susistabdo vienas kitas vietinis ir bando pakalbinti. Bandau nufotografuoti gražias vietines močiutes, bet jos slapstosi ir juokiasi. Eidamas matau, kaip maldininkai glaudžia savo kūnus prie grindinio. Kai kurie užsidėję ant rankų medines lenteles, kad nesusižeistų delnų. Ant žemės gulasi ir vaikai. Vietiniai jiems duoda pinigų.

Tibetas
Tibetas
© Algirdas Morkūnas

Ankščiau piligrimai ėjo šimtus kilometrų iki sostinės besimelsdami ir atsiguldami kiekvieną žingsnį. Kelionė trukdavo iki 6 mėnesių. Visi norėjo tai atlikti bent kartą gyvenime. Visur daug šventyklų. Vietiniai prieš įeidami į jas, eina aplinkui ir suka išpuoštus aukso spalvos cilindrus. 

Vietiniai maldininkams draugiškai dalina maisto produktus.

Lauke šilta, apie 25 laipsniai. Gatvėje pardavinėja daržoves, iškabinta džiūstanti jako mėsa. Šaldytuvų nėra. Daug jako sviesto ir kailių. Dar akis užkliūva už suvenyrinių jako kaukolių su ragais. Jos gražiai išskutinėtos, laukia savo vietos kažkieno namuose, kaip puošmena.

Tibetas
Tibetas
© Algirdas Morkūnas

Įlindau į vietinius arbatos namus, kur lankosi tik tibetiečiai. Viskas ūžia, visi geria arbatėlę iš termosų. Arba saldžią su jako pienu, arba sūrią su jako riebalais. Pietų užeinu į vietinę gatvės kavinukę.

Vietiniams aš labai įdomus, spokso į mane, paduoda ranką. Sunku išnagrinėti siūlomą meniu, nes visi spokso. Bet labai faina, nes visi su šypsena! Atrodo, kad esu tikrai laukiamas. Nuo mano veido taip pat nedingsta šypsena. Prie mano staliuko atsisėda ir vietinė močiutė, nes daugiau nėra laisvų vietų. Pilstome vienas kitam arbatą. Koldūnų dubuo su jako mėsa už 2 dolerius gal ir nebuvo patys skaniausi, bet atmosferos geresnės sukurti neįmanoma.

Užsuku į sostinėje esantį musulmonų kampelį. Čia tibetiečiai atrodo visiškai kitaip. Kai kurie su barzdelėmis, skrybėlėmis arba takijomis (musulmoniška kepurytė). Ir viso rajono musulmonai būreliais žarsto kažkokį smulkų daiktą, kaip lietuviškas kabančias beržo sėklas. Prasibraunu arčiau padėklų ir pasirodo, kad jie apžiūrinėja labai įdomų dalyką, kurio niekada ankščiau nesu matęs – Himalajietišką Viagrą, Yarsagumbą. Tai yra iš kirmino išaugęs grybas išdžiovintas kartu su kirminu. Šis labai brangus vaistas, iki 100 dolerių už gramą, randamas tik aukštai Himalajuose.

Tibetas
Tibetas
© Algirdas Morkūnas

Naktį vėl labai sunku užmigti, skauda galvą, muša karštis, nepadeda ir vaistai. Ryte girdžiu, kaip šūkauja turistai ir pykstasi su gidu, nes tas davė per mažą automobilį visai grupei. Galvoju, na man tai taip tikrai nenutiks. Dėl visa ko, parašau elektroninį laišką įmonei, kuri mane užtikrina, kad transportas bus erdvus.

Atsikėlęs išeinu pasivaikščioti po kitą senamiesčio dalį. Valgau vietinėje mažoje kavinukėje. Vietos vėl mažai, šalia manęs atsisėda šeima. Visiems įdomu bandyti mane pakalbinti, o ne jų maistas. Su „Google translate“ pagalba trumpai papasakoju, kas aš ir iš kur esu. Atmosfera vėl puiki.



Einu link didžiausių Potala rūmų, kurie stovi ant kalno. Užeinu į vietinį turgų. Žuvies labai mažai, mėsos daugybė, nes tokiam aukštyje ir šaltyje reikia sočiai valgyti. Narveliuose spurda vištos, antys, triušiukai, o šalia guli paruoštas kirvis. Pardavėjų veidai ne iš maloniausių – kinai. Tolimiausias ėjimo taškas – neturistinė šventykla. Sunku nueiti lėtu žingsniu, bet šiaip ne taip. Įsitaisau šalia šventyklos.

Prie manęs nuolat prisėda maldininkės močiutės. Įdomu ir joms, ir man. Grįžtu pro Potala rūmų sodus. Vietiniai aktyviai žaidžia kauliukais. Kiti šoka dideliame rate. Šoka ir seni, ir jauni. Aš prieinu arčiau ir šokių organizatorius mane įsitempia į ratuką. Jam smagu, visiems smagu. Vietiniai draugiškai juokasi iš manęs.

Tibetas
Tibetas
© Algirdas Morkūnas



Grįžtu į senamiestį, o čia pilna policijos transporto ir plūsta pareigūnai. Kadangi tą dieną vyko smilkalų šventė ir daug aplinkinių regionų gyventojų suplūdo į Lhasa šventąjį senamiestį, nesnaudžia ir oficiali valdžia. Norėdami užkirsti kelią 2008 metais vykusių protestų pasikartojimui valdžia dabar griežtai kontroliuoja didelius žmonių sambūrius. Vakarą praleidau ant svečių namų stogo. Vaizdas buvo pasakiškas. Saulėlydis ir kalnų fone apšviečiami Potala rūmai. Ideali vieta pabūti su savimi.

Daugiau - antroje pasakojimo dalyje.

Tibetas
Tibetas
© Algirdas Morkūnas

Daugiau skaitykite Journey.lt Kelionė į Tibetą, o autorių sekti galite ČIA.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nuostabaus grožio šalyje laukiamas kiekvienas lietuvis: vietiniai mus myli, todėl vaišina ir negaili pagyrų (8)

Vargu ar rastume abejingą Gruzijai keliautoją. Ši šalis apdovanota gamtos bei kultūros, ji pilna...

Atrakcija Jordanijoje: Negyvąją jūrą galima apžiūrėti ir iš paukščio skrydžio (1)

Turistai, atvykę pailsėti į Jordaniją , dabar turi galimybę Negyvąją jūrą apžiūrėti ir...

Saugumo specialistai įvardijo turistams pavojingiausias šalis

Sveikatos apsaugos ir kelionių saugumo specialistai iš „International SOS“ įvardijo Libiją,...

Dėl laisvės kovojančio Tibeto ypatumai: du broliai dalijasi viena žmona, o šildosi kūrendami mėšlą (94)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (104)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Top naujienos

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (182)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (65)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Iš emigracijos grįžusi Rasa pirmą Lietuvoje uždirbtą algą išleido maistui (16)

Jau aštuntus metus Norvegijoje gyvenanti Simona Šiemienė planuoja grįžti į Lietuvą ir...

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (30)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...

Nuostabaus grožio šalyje laukiamas kiekvienas lietuvis: vietiniai mus myli, todėl vaišina ir negaili pagyrų (8)

Vargu ar rastume abejingą Gruzijai keliautoją. Ši šalis apdovanota gamtos bei kultūros, ji pilna...

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (56)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas (15)

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Kodėl „Porsche“ užvedimo spynelę montuoja kairėje vairo pusėje? (15)

Jei jūsų automobilis vis dar turi užvedimo spynelę, kurioje vairo pusėje ji yra? Spėtume, kad...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (418)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...