Mūsų turizmo departamentas geriau dirba nei didžiosios Angolos. Aišku, jeigu mes pumpuotume tiek naftos, klausimas, ar dar kuo nors besidomėtume. Nepaisant to, kad išpumpuoti pinigai nugula korumpuotųjų kišenėse. Na, bet apie tai vėliau. Trumpai drūtai, turizmo tokioje didelėje šalyje kol kas nėra.
Apie Angolą trumpai
1975 m. po ilgo karo Angola tapo nepriklausoma nuo Portugalijos, tačiau netrukus čia prasidėjo pilietinis karas, trukęs iki 2002-ųjų. Šalis turi gausius gamtinius išteklius, įskaitant naftą. Pasibaigus pilietiniam karui, jos ekonomika sparčiai augo. Kita vertus, didžiosios dalies Angolos gyventojų gyvenimo lygis yra labai žemas ir tokie rodikliai, kaip gyvenimo trukmė bei naujagimių mirtingumas, išlieka vienais blogiausių pasaulyje.
Šaliai taip pat būdinga didelė ekonominė nelygybė, nes didžioji jos turtų dalis priklauso labai nedidelei gyventojų daliai.
Luanda
Luandos miesto ir priemiesčių ribose gyvena daugiau nei 10 mln. žmonių. Tai – pagrindinis šalies uostas bei pramonės centras. Komerciniai ir pramonės kvartalai išsidėstę aplink giliavandenį uostą. Pagrindinės eksporto prekės: nafta, kava, deimantai, geležies rūda, žuvies produktai. Čia perdirbama nafta, gaminamos transporto priemonės, tokios kaip krovininiai triračiai motoroleriai, priklausantys kinams.
Taip pat išvystyta tekstilės ir maisto pramonė. Didelis oro uostas, geležinkelio mazgas, susisiekiantis su N’alatando geležies kasyklomis. Jos neseniai vėl pradėjo kasti geležies rūdą, nes per pilietinį karą traukinio linijos buvo sunaikintos. Spėkite, į kurią šalį daugiausia eksportuojama žaliava? Ogi vėl išgirsite Kinijos vardą.
Luandą 1576 m. sausio 25 d. įkūrė portugalų tyrinėtojas Paulo Dias de Novaisas. Iš pradžių mieste gyveno 100 šeimų kolonistų ir 400 kareivių. Nuo XVII a. iki 1836 m. tai buvo pagrindinis uostas, pro kurį buvo gabenami vergai iš Afrikos į Braziliją, tuometinę portugalų koloniją.
Į šią prekybą buvo įsivėlę vietiniai vadai ir kariai, kurie iš jos praturtėjo. XVII a. imbangalai tapo pagrindiniais mbundų konkurentais tiekiant vergus Luandos turgui. Šeštajame to amžiaus dešimtmetyje per metus būdavo parduodama iki 10 tūkst. vergų.
Prabangi Luanda
Spėkite, kas yra turtingiausia moteris Afrikoje? Ogi Angolos prezidento duktė Isabel do Santos, paskirta valstybinės naftos kompanijos direktore. Jos turtas sukrautas privatizuojant naftos ir deimantų verslus. Angolos biudžete naftos eksportas sudaro net 90 proc. ir ji yra antra didžiausia po Nigerijos naftos eksportuotoja Afrikoje bei 14-a pasaulyje. Taigi nekeista, kaip korumpuotoje šalyje pinigai suteka į valdančiųjų rato kapšą.
Juokingiausia, kai paprašiau vietinių papasakoti apie savo prezidentą, jie jį įvardijo kaip labai gerą, daug padariusį dėl šalies. Žinoma, nesudėtinga atrodyti sunkiai dirbančiu ir pasišventusiu tarnauti savo šaliai, kai valdai televiziją bei kitas žiniasklaidos priemones.
Daugelis vadinamojo dabartinio Angolos elito atstovų baigė mokslus Lisabonoje, Londone ar Keiptaune. Dabar jiems tėvynėje susiklostė labai geros sąlygos siekti karjeros. Tačiau iš visų 30 mln. Angolos gyventojų toli gražu ne visi mėgaujasi prabanga bei geru gyvenimu. Korupcija, milžiniška socialinė atskirtis, demokratijos stygius – tai tik maža dalis šios Afrikos šalies bėdų. Tarptautinės organizacijos Angolai pagal korupcijos indeksą skyrė 10-ą nuo galo vietą viso pasaulio sąraše.
Daugelis aukščiausių Angolos pareigūnų, verslininkų ir kitų elito narių gyvena labai gerai. Jie uždirba milžiniškus pinigus, moka didžiules sumas už savo namus, jachtas bei automobilius, tačiau didžioji dalis šalies gyventojų glaudžiasi lūšnynuose ir gyvena žemiau skurdo ribos.
Sostinėje Luandoje lūšnynuose gyvena beveik du trečdaliai iš visų 10 mln. šio didmiesčio gyventojų.
Nameliai čia mediniai, o maistas gaminamas bendrai lauko virtuvėse. Gatvėse mėtosi šiukšlės, nėra geriamojo vandens, žmonės maudosi bei prausiasi purvinoje lagūnoje, kurioje jie dar ir atlieka gamtinius reikalus. Šie žmonės per dieną priversti išgyventi vos už 2 dolerius per dieną.
Pirmą kartą keliaujant pasaulyje prie manęs prieidavo vietiniai gyventojai ir prašydavo duoti darbo. Galvodavo, jog esu vietinis verslininkas, galintis jiems pasiūlyti užsidirbti. Bendrai susidariau įspūdį, kad jiems uždirbant po pusantro dolerio per dieną – tai yra 50 per mėnesį – už juos galima pragyventi.
Iš įvairių žmonių supratau, jog mokėti tiek mažai yra normali praktika. Dėl labai didelio gyventojų prieaugio visur nežmoniškas nedarbas. Beje, jeigu darbdavys portugalas, mokama šiek tiek daugiau – 70 dolerių. Kaip man jie sakė, kažkaip amoralu mokėti 50.
Įdomybės apie gyventojus
Dėl didelio gimstamumo ir trumpos gyvenimo trukmės Angola yra viena jauniausių populiacijų pasaulyje. Vidutinis gyventojo amžius yra tik 16 metų. Palyginimui, Japonijos ar Vokietijos siekia 48 metus. Spėkite, koks Lietuvos? Ogi netoli Europos vidurkio – 44 metai.
Angoliečių šeimoje yra vidutiniškai – dabar laikykitės – 6 vaikai. Ir tikiu, kad skaičius realiai didesnis, nes kaimo ir genčių vietovėse vaikai neregistruojami, neturi jokių dokumentų. Tada jų ten gali būti dar daugiau. Sparčiausiai pasaulyje nykstanti populiacija yra Pietų Korėjoje bei Singapūre. Ten vaikų turi vidutiniškai po vieną. Lietuvoje ne itin lenkiame – tik vidutiniškai pusantro šeimoje.
Tie kas sako, kad arabų ar azijiečių populiacija sparčiausiai didėja pasaulyje, nėra teisūs. Jie vidutiniškai šeimose turi tik apie du vaikus. O Afrikoje vidutiniškai gimsta net 5–6 vaikai. Realiai, kuo šalis labiau atsilikusi, negaunanti mokslo, tuo vaikų daroma daugiau. Kuo valstybė giliau kapitalizme, tuo žmonės darosi savanaudiškesni bei nenori susilaukti vaikų. Beje, vedlys skundėsi, kad turi jau keturis vaikus ir daugiau nenori, nes sunku juos išmaitinti.
Ekonomika
Angolos turtingas žemės ūkio sektorius yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugumai šalies gyventojų. Pagrindiniai žemės ūkyje auginami produktai yra kava ir cukranendrės. Auginami kukurūzai, sizalis, medvilnė, tabakas, bananai. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Auginami galvijai, avys, ožkos, kiaulės.
Angola turi turtingus mineralinius išteklius. Nafta – dauguma jos yra prie Angolos krantų – yra pelningiausias produktas, teikiantis 50 proc. šalies BVP ir 90 proc. šalies eksporto. Deimantų kasyba taip pat yra svarbi ekonomikos šaka. Išgaunamos gamtinės dujos, šalis turi geležies rūdos, fosfatų, vario, aukso, boksitų, urano išteklių. Šalyje yra metalų, žuvies, mėsos apdirbimo, cemento, tabako, tekstilės gamybos pramonė.
Taigi, valdant šalį protingai, ji galėtų lenkti daugelį pasaulio valstybių. Bet, deja, korupcija įsišaknijusi, gyventojai neragauja mokslo. Tokią populiaciją lengviau suvaldyti negu išsimokslinusią.
Daugiau įspūdžių galite pamatyti „Instagram“, „Facebook“ ir „Youtube“ platformose.
