Šiek tiek ilgesnis nei 4 valandų skrydis ir lėktuvas nusileidžia nedideliame Ovda oro uoste Negevo dykumoje. Oro uostas nuo Eilato nutolęs apie 60 km, kelionė iki Eilato užtrunka apie 45 minutes ir ryte dar braidžiojusi po sniegą, vakare jau vaikščioju palei Raudonosios jūros pakrantę.
Eilatas – Izraelio pietuose, Negevo dykumoje įsikūręs uostamiestis ir populiarus kurortas, besiribojantis su netoliese esančiomis Egipto ir Jordanijos sienomis. Egipto kurortinis miestas Taba nuo Eilato tik 13km į pietus, o Jordanijos uostamiestis Akaba – 15 km į rytus. Taigi poilsiui galima rinktis vieną iš šių 3 kurortų. Peržiūrėjus viešbučių pasiūlą matyti, kad Eilate viešbučių kainos ženkliai aukštesnės nei kaimyninėse šalyse, o viešbučių lygis kur kas prastesnis nei Europoje, todėl tai gali nuvilti prabangesnį poilsį mėgstančius poilsiautojus.
Eilatas – nedidelis ir neįmantrus kurortas, restoranai žiemos metu gana apytuščiai, o stambaus smėlio ir akmenukų paplūdimys apstatytas jau gerokai “pavargusiais” gultais. Tačiau Eilato pakrantė laikoma viena iš geriausių vietų pasaulyje nardymui ir čia rasite daugybė nardymo mokyklų, Delfinų rifą su natūralioje aplinkoje gyvenančiais delfinais, o nedrįstantiems nardyti, šalia esančią Povandeninę observatorija, kurioje galite stebėti povandeninį gyvenimą. Norintiems aktyviau leisti laiką, galima aplankyti visiškai šalia esantį Raudonąjį kanjoną ir pakopinėti uolomis, aplankyti įspūdingo kraštovaizdžio vietovę – Timnos parką, dieną pasivaikščioti po botanikos parką, o vakare pasigėrėti šokančiais fontanais miesto centre.
Iš Eilato organizuojamos vienos dienos kelionės prie Negyvosios jūros, į Jeruzalę ir Betliejų, vakarinės išvykos į dykumą, kupranugarių rančą, o planuojantys praleisti daugiau laiko keliaujant, o ne tik gulint po palme, gali rinktis kelių dienų keliones į Jordaniją su nakvyne įspūdingoje, marsietiško peizažo Vadi Rum dykumoje, kurioje buvo filmuojama mokslinės fantastikos ekranizacija “Marsietis”.
Šį kartą pagrindinis skrydžio į Eilatą tikslas – galimybė aplankyti Jordanijoje esantį Petros miestą. Petra nuo Eilato nutolusi apie 140 km, o Yitzhak Rabin siena, skirianti Izraelį nuo Jordanijos, yra tik 3 km nuo Eilato. Petros miestas, dar vadinamas “prarastuoju miestu’ ar “raudonąja dykumų rože” – Jordanijos simbolis ir nacionalinė vertybė.
Miestas sukurtas daugiau nei prieš 2000 metų ir buvo laikomas Nabatėjų karalystės sostine. Istoriniais duomenimis, nuo 14-ojo amžiaus Petros miestas buvo užmirštas vakarų pasaulio, o iš naujo atrastas tik 1812 metais, šveicarų keliautojo Johanno Ludwigo Burckardt. 1985 metais Petra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o 2007 metais paskelbta vienu iš 7 naujųjų pasaulio stebuklų. Būtent Petroje buvo nufilmuoti visiems gerai žinomi Holivudo kino filmai “Indiana Džounsas ir paskutinis kryžiaus žygis” ir “Transformeriai: nugalėtojų kerštas”.
Vienos dienos kelionė į Petrą, organizuojama vietinių kelionių organizatorių, kainuoja apie 320 dolerių (iš jų 65 doleriai sienos kirtimo mokesčiui ir 60 dolerių Jordanijos vizos mokesčiui), tačiau keliaujant vienam, tai ko gero vienintelis rekomenduojamas variantas, turint omenyje, kad kelias į Petrą driekiasi 140 km beveik per dykumą, o telefono ryšys dingsta vos tik įvažiavus į Jordaniją.
Jordanija pasitinka kylančia smėlio audra, lietumi ir itin šaltu oru. Todėl reiktų neapsigauti šiltu Eilato klimatu ir pasiruošti šiltesnių drabužių, nes oro temperatūra kalnuose stipriai krinta. Kelios valandos važiavimo autobusu nuo Izraelio sienos ir pasiekiame Petros archeologinę vietovę. Norint patekti į Petros miestą, reikia pereiti per įspūdingo grožio, rausvų, gelsvų ir rusvų atspalvių smiltainio uolų tarpeklį, vadinamą “The Siq”, kuris buvo naudojamas kaip pagrindinis įėjimas karavanams patenkant į Petrą.
Besigėrint 1200 m ilgio ir 80 m aukščio tarpekliu, kuris vietomis vos 3 metrų pločio, pro šalį karts nuo karto prarieda arkliais kinkytos karietos, praeina kupranugariai, ant kurių sėdi įsitaisę turistai, negali atsistebėti tave supančiais vaizdais. Ir netikėtai, tarpeklio pabaigoje, pro siaurą tarpą tarp uolų, prieš akis išnyra įspūdingiausias Petros architektūrinis stebuklas – Lobyno vaizdas (al Khazneh). Lobynas, Al Kaznė (angl. The Treasury) – tai 45 m aukščio ir 35 m pločio uolose išskaptuotas graikiško stiliaus šventyklos fasadas, manoma, kad tai nabatėjų karaliaus Areto III kapavietė.
Einant toliau, už Lobyno lankytojus apsupa šimtai uolose išskaptuotų struktūrų, šventovės ir karališkieji kapai, daugiau nei 8000 vietų amfiteatras, vandens kanalai bei rezervuarai ir daugelis kitų uolose išskaptuotų miesto liekanų, menančių apie galingą civilizaciją, klestėjusią dykumoje. Petros archeologinis parkas užima milžinišką 264 kv. km teritoriją ir iki šių dienų jis vis dar slepia daugybę neįmintų paslapčių, nes ištyrinėta yra tik 15 proc. vietovės, o didžioji dalis, 85 proc. teritorijos, vis dar po žeme.
Nors ir šalta, bet nepaprastai įspūdinga ir vaizdinga diena praleista Petroje. Jei klaustumėte ar verta, tikrai, kad taip. Petra, neginčijamai viena iš įspūdingiausių vietovių sukurtų prieš tūkstančius metų gyvavusių civilizacijų. Petra atima žadą savo didybe, neapsakomo grožio vaizdais, priverčia susimąstyti apie civilizacijų, gyvenusių prieš 2000 metų, galimybes ir pajėgumus sukurti tokius šedevrus neturint technikos ir visų šių dienų modernių technologijų. Be abejonių, tai viena iš tų vietų pasaulyje, kurias verta aplankyti visiems mėgstantiems istoriją, archeologiją, dykumas, kalnus, fotografiją ir vaizdingus pasivaikščiojimus.
