Ir štai vakar man jis paskambina. Ketinu nekelti ragelio, bet užgraužia sąžinė, todėl atsiliepiu ir labai nustembu, jog jis, net uždusęs iš susijaudinimo, klausia ar aš žinau kas darosi lenkų ir mūsų pasienyje. Oho, pagalvojau, jei jau šis reikalas sujaudino ir jį, tai jau šį tą reiškia. Taip, situacija prie mūsų sienos yra išties rimta, tačiau mes ne pirmi ir ne vieninteliai turėję ar turintys sunkumų pasienyje. Pasienių krizių pasaulyje yra buvę daug ir jos vienaip ar kitaip būdavo išsprendžiamos.
Pakalbėkime apie Turkmėnistaną. Kai šią vasarą kaimyninį Afganistaną po truputį užiminėjo Talibano pajėgos, Turkmėnistane kilo pabėgėlių iš tos šalies baimė ir turkmėnai į pasienį ėmė siųsti karinę techniką. Jau anksčiau sakiau, kad uždaros ir ypatingai užsienio kišimosi besibijančios šalies valdžiai, pabėgėliai iš Afganistano būtų didelis galvosopis. Turkmėnistano sienos linija su Afganistanu yra labai ilga, o turkmėnų kariuomenė nėra tokia gausi, kad galėtų ją visą nusaugoti. Jei į šalį kaip tarakonai imtų plūsti afganai, situacija joje galėtų išsibalansuoti iki valdžiai pavojingos ribos bei išbalansuoti ir pačią diktatūrą.
