Apsilankė mažiau už Tailandą turistų nuzulintoje Azijos šalyje: jūra ten atrodė kaip mūsų Lietuvoje

„Nesu tikra, ar skaidrios jūros mėgėjams vietnamietiškas pajūris ir paplūdimys bus tas „pats pačiausias“ bei labiausiai išsvajotas, bet šalis – labai spalvinga ir įvairi“, – sako fotografė, keliautoja Renata Apanavičienė, kuri dalijasi su „Vakarų ekspreso“ skaitytojais spalvingais Vietnamo žmonių portretais.

Pasak jos, nors Vietname ir yra turistų, jis ne toks „nubrūžintas“ kaip netoliese esantis Tailandas, tad tikrai vertas dėmesio bei pasižvalgymų.

„Vietname maistas yra spalvų, skonių ir poskonių įvairovė. Be to, tai tikras rojus gatvės fotografijai. Ypač mėgstantiems kurti portretus“, – sako fotografė.

Ji pasakoja, kad, planuodama šią kelionę, jūros, savo spalva (gal taip nutiko dėl sezono ar srovių) primenančios lietuviškąją, malonumus paliko kelionės pabaigai ir tai buvo geras sprendimas.

„Besiruošiant kelionei į Vietnamą, patarčiau gerai apgalvoti maršrutą bei kaip keliausite. Skrydį atgal siūlau dėliotis iš baigtinio taško, o ne grįžti (o tuo pačiu ir gaišti laiką) į atvykimo tašką. Vietnamas nėra didelis, bet šalis ilga ir optimalus keliavimo būdas yra iš šiaurės į pietus (arba atvirkščiai).

Mes mėnesį su trupučiu trukusią kelionę pradėjome nuo Hanojaus ir išskridome iš Ho Chi Minho. Keliavome autobusais (smagūs tie vadinamieji „disko bus“, juos laiko taupymo sumetimais labai pravartu naudoti pervažiavimams tarp miestų), dar naudojomės dviračiais. Ir, žinoma, daug vaikščiojome pėsčiomis“, – įspūdžiais dalijasi fotografė.

Anot jos, Vietname žmonės gyvena gana varganai, bet labiausiai pinigų, arbatpinigių ir panašių dalykų kaulijo būtent didesniuose miestuose – tą daugiausia darė su turistais bendraujantys žmonės.

„Kaimeliuose ar niekam nežinomuose ir „balto“ žmogaus nemačiusiuose miesteliuose žmonės buvo labai šilti, svetingi. Kiekviena maža smulkmena (šokoladas, saldainiai, pieštukai, spalvotas popierius ir t. t.) jiems būdavo kaip stebuklas.

Rekomenduoju pasiimti tokių smulkmenėlių į kelionę – vaikučiai atsidėkos savo šypsenomis“, – pasakoja keliautoja ir pataria didesniuose miestuose vengti mokėti arbatpinigius už tai, ko jums nereikia, nenorite (vietnamiečiai gudrūs įpiršti) ar už paslaugas, kurių neprašėte.

„Šiose nuotraukose – tokie mano pastebėti žmonės, per kuriuos mačiau ir jų užsiėmimus, gyvenimo būdą, pomėgius bei nespalvotą (o kartu ir tokią spalvingą) Vietnamo realybę“, – pasigėrėti Vietnamo spalvomis kviečia R. Apanavičienė.