Pyragėlis sraigtasparniu

Norint kuo geriau išnaudoti atostogas Žydrojoje pakrantėje ir vienu ypu pamatyti kuo daugiau, automobilis yra geriausias būdas keliauti po Rivjerą. Taip nebūsite suvaržyti traukinių tvarkaraščių, dažnų streikų bei galėsite lengvai pasiekti lankytinas vietas.

Mes su Aja kelionę pradedame Nicoje, kurią iš Lietuvos tiesioginiu skrydžiu galima pasiekti per kelias valandas. Vos pusvalandis kelio nuo Nicos ir mes atsiduriame visiškame sodriai žaliame gamtos prieglobstyje šalia Vanso miestelio, apsuptame vešlių Vanso kalvų esančioje buvusioje pilyje, dabar – „Château Saint–Martin & Spa“ viešbutyje. Čia svečių laukia autentiška, bet ne mažiau rafinuota patirtis. Kai prisėsite viešbučio restorane didžiulėje terasoje su pribloškiančiu vaizdu į kalnus bei Viduržemio jūrą, suprasite, kodėl tik užėjęs į šią terasą „Oetker“ kompanijos savininkas nutarė nusipirkti šią vietą ir paversti dar viena „Oetker Collection“ viešbučių grandinės vieta.

„Vėjuotomis dienomis nuo šios terasos matosi Korsika, – sako mus pilyje pasitikusi Mélanie Renvoisé. – Šią vietą mėgsta tie, kurie nori pasislėpti nuo svetimų akių. Tie, kurie nori būti matomi, poilsiauja Kanuose.“

Prabangių kelionių dizainerė Aja (Natalijos Mahoks nuotr.)

Todėl Mélanie negali atskleisti incognito norinčiais likti garsiųjų savo viešbučio svečių pavardžių. Kalbama, jog dažnai čia atvažiuoja Geri Halliwell iš „Spice Girls“ ir ši vieta jai taip patinka, kad ji to neslepia nuo savo gerbėjų bei sekėjų. Kai koncertuoja Nicoje, čia apsistoja grupė „Oasis“.

Taip ir nesužinosime, kam buvo pristatytas brangiausias pyragėlis viešbučio istorijoje. Norėdami nustebinti vieną savo svečią, viešbučio restoranas specialiai į Sen Tropezą nuskraidino sraigtasparnį, kad iš jo mėgstamos desertinės būtų atskraidintas jo dievinamas tropézienne – plikyto kremo pyragėlis.

Indai – iš Pablo Picasso krosnies

Kad svečiai čia lepinami, būtų pasakyti per banalu – čia bandoma iš anksto nuspėti jų norus, kurie dar nebuvo įvardyti garsiai. „Michelin“ žvaigžde pažymėtame „Le Saint-Martin“ restorane patiekalai patiekiami garsios vietos keramikės Agnès Sandahl kurtuose induose, kurie gimė originalioje Pablo Picasso priklausančioje keramikos krosnyje. Šviežios žuvys penktą ryto perkamos „La criée“ žuvinėje šalia esančiame Cros de Cagnes uoste – ir ant svečių stalo atsiranda žvejų dienos laimikiai.

Mélanie rodo raudonas dureles, žyminčias išlikusį įėjimą į senovinę tamplierių riterių pilį, įkurtą dar 1150 metais, o viešbutis suprojektuotas taip, kad būtų išlaikytas visas senovinis paveldas. Dabar po didžiulę jo teritoriją eksponuojamos ispanų menininko Manolo Valdéso poparto stiliaus skulptūros. Pierre’as-Baptiste’as Bressonas, viešbučio vyriausiasis sodininkas, čia sukūrė nuostabų Tango rožių sodą, skirtą Vanso rožei. Smulkūs banguoti žiedlapių kraštų ir vaisių kvapo rožė žydi nuo balandžio pabaigos iki birželio, tada vėl nuo lapkričio iki Kalėdų. Tiesa, šiais laikais Vanso rožę retai galima rasti Vanso turguose.

Kalbėdama apie kvapus, Mélanie mums rekomenduoja ypatingą vietą Saint-Paul de Vence miestelyje – unikalius prancūzų kvapų namus, skaičiuojančius daugiau nei šimtą metų, kuriems vadovauja Sonia Godet, jau ketvirtos kartos šeimos atstovė. Žavų kvepalų butiką randame vienoje iš viduramžiškų siaurų miestelio gatvelių, kurios visos nusėtos meno galerijomis. Mažutį, bet stulbinamai žavų Saint-Paul de Vence miestuką Aja palieka apgaubta vynuogių, slyvų, brandinto konjako ir gvazdikėlių kvapo debesies.

Išgeriame kavos Šarlio de Golio aikštėje, kurioje turizmo centras kviečia išmokti legendinį prancūzišką žaidimą – petankę, pradėtą žaisti būtent Provanse, o šioje aikštelėje žaidimu mėgavosi aktoriai Yvesas Montandas ir Lino Ventura. Planuose – šalia esančiame Vanso kaimelyje apžiūrėti „La Chapelle du Rosaire“ – bažnyčią su mozaikomis, kuri pastatyta ir dekoruota pagal legendinio postimpresionisto Henri Matisse projektą. Tai ne visi garsūs vardai: tapybiškose apylinkėse įkvėpimo sėmėsi Jeanas Paulis Sartre’as, Pablo Picasso, iki mirties gyveno Marcas Shagalas. Kita mūsų stotelė – Sen Tropezas.

Sen Tropezas, kurį išgarsino Brigitte Bardot su bikiniu

Nors Sen Tropezas nuo Nicos nutolęs vos kiek daugiau nei šimtą kilometrų, važiuoti iki jo gali tekti kelias ilgas valandas.

„Paskutiniai kilometrai veda siaurais keliukais tarp vynuogynų, su serpantinais, juose dažnai susidaro kamščiai, todėl visada savo keliautojams rekomenduoju būtinai nakvoti Sen Tropeze, kad dienos išvyka nebūtų varginanti, o ikoninio kurorto dvasią galima pajusti tik neskubant, mėgaujantis kiekviena akimirka ir vaikščiojant po pačius stilingiausius mano matytus butikus“, – sako kelionių dizainerė Aja.

„Jums niekada nesakė, kad Sen Tropezas yra rojus?“ – tokią frazę Karlas Lagerfeldas ištaria prancūzų muzikanto Jeano Rocho muzikiniame vaizdo klipe „Saint Tropez“. Aišku, klausimas retorinis, nes kiekvienas žino, kad taip yra. Nuo tada, kai Brigitte Bardot čia nusifilmavo jai šlovę atnešusiame filme „Ir Dievas sukūrė moterį“, mažas žvejų kaimelis tapo keliautojų svajone. Brigitte filme pasirodė su atskiru maudymosi kostiumėliu ir buvo apkaltinta nepadoriu elgesiu, o dabar paplūdimio klubuose net nereikia viršutinės kostiumėlio dalies.

Žydroji pakrantė (Viešbučio nuotr.)

Sen Tropezas tapo toks garsus, kad Dior firminę tote rankinę pavadino „Dioriviera“, o visi nuo Grace Kelly iki Audrey Hepburn atostogavo jachtose, išmetusiose inkarus šalia paties gražiausio Pampelonne paplūdimio. Mūsų savaitgalio Sen Tropeze akiratyje – trys viešbučiai, kurie įgyvendins Prancūzijos Rivjeros fantazijas.

Trys ypatingos vietos

„Château de la Messardière“ – tai tikra Sen Tropezo legenda. Pilis, pastatyta XIX amžiuje ir padovanota karininkui Henry Brissonui de la Messardière bei jo žmonai vestuvių dieną, galiausiai tapo aristokratų iš Paryžiaus traukos objektu, puošnūs salonai bei kruopščiai prižiūrimi sodai – dekadentiškų vakarėlių ir elegantiškų švenčių vieta.

Šiandien čia išliko ta pati dvasia, prieš porą metų visiškai atnaujinta pilis tapo rafinuotai elegantišku tinklo „Les Airelles“ viešbučiu, kuris įsikūręs kalvos viršūnėje su milžiniška 12 ha teritorija, iš kurios atsiveria dviejų įlankų – Pampelonne ir Sen Tropezo vaizdai. Nors ši pilis yra aukštai ant kalvų ir kiek toliau nuo centro, viešbučio „Rolls Royces“ svečius nuveža į nuosavą „Jardin Tropézina“ paplūdimio klubą bei restoraną. Todėl „Château de la Messardière“ patiks ir dievinantiems paplūdimius, bet pilies privatumas leis niekada nepatekti į poilsiautojų minias, kurios dažnos Prancūzijos Rivjeroje.

Norintiems būti arčiau veiksmo yra viešbutis pačiame Sen Tropezo centre. Atveriame nedidukes medines dureles visai prie pat šurmuliuojančios Place des Lices aikštės bei spalvingo uosto ir patenkame į... Indiją. Tai „Pan Deï Palais“, vaizdingų gatvelių ir palmių apsuptyje esantis 12 kambarių viešbutis, tarsi privati oazė pačiame Sen Tropezo centre. Pastato istorija siekia 1835 metus ir ji labai romantiškai žavinga: Napoleono armijos karininkas, kariavęs garsiajame Vaterlo mūšyje, Jeanas-François Allard, tarnaudamas pirmajam sikhų imperijos maharadžai Indijoje, įsimylėjo Indijos karališkosios šeimos princesę Bannu Pan Deï.

Žydroji pakrantė (Viešbučio nuotr.)

Grįžęs į gimtąjį Sen Tropezą, jis žmonai, su kuria susilaukė septynių vaikų, pastatė privačią rezidenciją. Karininkas vėliau grįžo į Indiją, bet savo žmoną paliko Sen Tropoze baimindamasis, kad jam žuvus ji pagal Sati tradiciją taip pat turės būti sudeginta su vyro kūnu. Generolas taip ir mirė Indijoje, o jo indė žmona Sen Tropeze gyveno visą gyvenimą. Indiškos dvasios persmelktas rezidencijos interjeras – daug šios meilės užuominų, indiškų paveikslų, tamsaus medžio, rytietiškų kilimų. Dar vienas šio viešbučio išskirtinumas – jis, skirtingai nei dauguma kurorto viešbučių, veikia ištisus metus.

„Užtenka tik paryžiečiams žiemą pamatyti orų prognozę, kad Sen Tropeze saulėta, jie sėda į automobilius ir mes būname visiškai užpildyti“, – sako mus išlydėdamas viešbučio liokajus, pabrėždamas, kad ir paplūdimio klubas „Jardin Tropézina“ veikia visus metus.

Kvepalų rūsys su „Guerlaine“ buteliukais, nemokamos „Bentley“ paslaugos, ikrų ir šampano degustacijos – toks yra prabangos prekių koncernui LVMH priklausantis „Cheval Blanc“ viešbutis Sen Tropeze.

„Cheval Blanc“ yra tikra šiuolaikinio dizaino šventovė: prabangiai santūrus interjeras, kurio detales pastebi ne iš pirmo žvilgsnio. Neseniai architekto Jeano-Michelio Wilmotte’o atnaujinti rūmai iš tiesų yra odė Viduržemio jūrai, visi 30 viešbučio kambarių turi į ją vaizdą. Nuo pat atidarymo 1936 metais šis pastatas turėjo žymaus keramiko Rogerio Caprono kūrinių kolekciją. Atnaujinus dizainą, viešbutis užtikrino, kad kūriniai išliktų kiekvieną kambarį, apartamentą ir koridorių paversdami gyva galerija.

Žydroji pakrantė (Viešbučio nuotr.)

Tai vienintelis miesto centro viešbutis, turintis prieigą į privatų paplūdimį. O išskirtinė keturių miegamųjų vila turi ne tik savo privatų baseiną ant jūros kranto, bet ir tiesioginį išėjimą į paplūdimį. Tai vieni prabangiausių apartamentų visame Sent Tropeze, naktis juose atsieina 30 tūkst. eurų, o rezervuojama mažiausiai penkioms.

„Bet šiam sezonui daug naktų užsakyta, yra laisvi tik keletas periodų“, – Sen Tropezo populiarumu nėra ko abejoti.

Viešbutis turi vienintelį trijų „Michelin“ žvaigždučių restoraną visame Sen Tropeze „La Vague d’Or“, įsikūrusį pušyne su vaizdu į jūrą, kuriam diriguoja iš Normandijos kilęs garsus šefas Arnaudas Donckele. Restoranas rezervuojamas keliems mėnesiams į priekį – todėl metas galvoti ir apie kitų metų atostogas Žydrojoje pakrantėje.

8 idėjos Žydrajai pakrantei:

Užlipti į La Colline du Château pilį Nicoje.
Sužaisti kazino Monake.
Įkvėpti levandų kvapo prie Graso.
Pasivaikščioti Viduramžių gatvelėmis Èze.
Apžiūrėti prabangiausias pakrantės vilas St Jean Cap Ferrate.
Nusifotografuoti spalvingajame Mentone.
Aplankyti Pablo Picasso muziejų Antibuose.
Pasikaitinti Plage des Marieneres paplūdimyje gražiajame miestelyje Villefranche sur Mer.