Pradingusi Rytų Europos didybė: nuo nulio sukurta pažangi senovės civilizacija – ne fantastinių romanų siužetas

Archeologų radiniai Moldovoje, Rumunijoje ir Ukrainoje rodo – senovėje čia gyveno didelė žmonių populiacija, kuri buvo toli pažengusi ir įgyvendinusi daugumą to meto technologijų naujovių.

„Rašytojas Žiulis Vernas yra parašęs knygą „Paslaptinga sala“, ji – apie žmones, kurie atsidūrę saloje ima kurti naują civilizaciją“, – BBC pasakoja Kijevo Boriso Grinčenko universiteto archeologas Michailas Videiko. – Tai – ne išgalvota istorija.“

„Ji visiškai reali“, – padaręs pauzę, priduria jis.

Apie Kukutenio-Tripolės kultūrą (ji vadinama neolito pabaigos-eneolito archeologinė kultūra, paplitusi pietryčių Europoje) du kartus buvo uždrausta pasakoti, vis tik vėl atsiranda žmonų, norinčių apie ją paskelbti.

Tripolės istorija prasidėjo prieš 7000 metų dabartinės Rytų Europos teritorijoje, visų pirma – Moldovos, Rumunijos ir Ukrainos teritorijose. Archeologų radiniai rodo – tai vieni iš seniausių urbanizacijos pavyzdžių, o gyventojų skaičius viršijo milijoną.

„Tripolės gyventojams pavyko įdiegti beveik visas to meto technologines inovacijas“, – teigė M. Videiko. Pažangiose to meto degimo krosnyse buvo degami įmantrūs moliniai indai – įvairių spalvų, raštuoti. Statybų srityje pasiekimai irgi buvo įspūdingi – statyti net 700 kvadratinių metrų dydžio statiniai. Sprendžiant iš rastų objektų, šioje kultūroje buvo garbinamos deivės.

Pirmiausia Tripolės tyrinėjimus inicijavo Sovietų sąjunga ir finansavo archeologinius projektus. Komunistų valdininkai įžvelgė paralelių tarp įspūdingos senovės kultūros ir marksistinės ideologijos, propagavusios visuomenę be socialinių klasių ir be privačios nuosavybės. Manyta, kad „Tripolė – puikus ikiklasinės visuomenės, kurioje nėra socialinių klasių, arba primityvaus komunizmo pavyzdys“, aiškino M. Videiko. Vis tik daugėja įrodymų, kad Tripolė visgi nebuvo beklasė utopija.

„Archeologai tęsia kasinėjimus, atranda Tripolės civilizacijos didžiulių miestų, didelių pastatų įrodymų. Neišvengiamai kyla klausimas, ar visa tai galėjo pastatyti visuomenė, kurioje nebuvo klasių?

Vėliau oficialiai propagandai nepaklususius tyrėjus paskelbė valstybės priešais. Dalis archeologų pabėgo, kai kuriuos apšaukė teroristinės šnipinėjančios organizacijos nariais ir įkalino. Knygos apie Tripolės civilizaciją buvo išleistos užsienyje, ne Sovietų sąjungoje. Pasak M. Videiko, „Ukrainos tos knygos taip ir nepasiekė, kažkokie tyrinėjimai toliau vyko, bet čia [Ukrainoje] niekas nieko nežinojo, o kas žinojo, tylėjo“.

Šiuo metu Tripolės kultūra atgaivinama per madą. Ukrainietė dizainerė Svitlana Bevza kuria drabužius ir papuošalus, semdamasi įkvėpimo iš senovės civilizacijos, joje vyravusios pagarbos moterims ir ryšio su gamta. Dizainerės manymu, apmaudu, kad apie Tripolės kultūra pasaulyje taip mažai žinoma, priešingai, nei apie senovės Egiptą.

Nuo nulio sukurta pažangi senovės civilizacija – ne fantastinių romanų siužetas, tokia iš tiesų buvo Kukutenio-Tripolės kultūra.