Planas per dieną aplankyti Luvrą ar Orsė muziejų, pasivaikščioti po kurį nors romantišką miesto rajoną, o vakare nueiti į varjetė – netikęs, nes visko per daug ir per greitai, kad pajustumėte Paryžiaus žavesį.
Kadangi pulti į miestą neskubėjome, pirmąją iš trijų viešnagės dienų skyrėme 100 km nuo Paryžiaus nutolusiam Šartro miestui. Šartrą galima pasiekti greitkeliu, bet važiuojant automobiliu kur kas įdomiau pasirinkti vaizdingus mažesnės reikšmės kelius, vingiuojančius tarp įvairių pilių (chateau) ir kaimelių.
Ir tai su kaupu pasiteisina – pamatėme ir miestelių turgus, degustavome velniai žino kuo dvokiančius sūrius, grožėjomės karuselėmis ir ramiu provincijos gyvenimu. Vidurkelyje tarp Šartro ir Paryžiaus stūksto įspūdingi Rambouillet rūmai, miesteliuose radome XII amžiaus bažnyčių, puošnių katedrų ir rotušių, ir, žinoma, jaukių kavinių.
Po muziejus lengvai
Antrosios dienos programa – pusdienis Orsė muziejuje ir apsilankymas Atelier des Lumières.
Įspūdingas Orsė muziejus įkurtas buvusioje traukinių stotyje, kuri turėjo pasitikti 1900 m. į pasaulinę EXPO parodą atvykstančius svečius. Šiandien čia eksponuojama turtinga dailės kūrinių kolekcija, kur kiekvienas gali atrasti sau mielą salę, pasisemti įkvėpimo ir romantikos.
Daugiausia romantikos mūsų vizito metu lankytojai sėmėsi muziejaus restorane – laisvų vietų nebuvo, aplinkui zujo livrėjomis aprėdyti padavėjai. Viskas kaip stotyje, tik su prancūziška elegancija ir lengvumu. 3–4 val. trukmės apsilankymas Orsė muziejuje nenuvargins, o įspūdžių liks daug. Nors vasario mėnesį turistų ir nėra itin daug, neįsigijus bilietų internetu iš anksto, gali tekti gerą pusvalandį palaukti eilėje prie įėjimo. Vasarą eilės dar ilgesnės, tad vizitą reiktų planuotis iš anksto.
Paslampinėjus po Marais rajoną, paragavus plat de jour (dienos patiekalų) kuriam nors restoranėlyje, vakare galima patirti meną kitaip. Liumjerų ateljė siūlo pasinerti į vaizdą ir garsą bei pasigrožėti atgijusiomis garsių dailininkų paveikslų projekcijomis.
Stotys Senoje
Trečiąją dieną nutarėme paplaukioti Sena. Patogiai įsitaisius žemagrindžiame pusiau atvirame laive (batobus.com) beveik visais Paryžiaus stebuklais galima ramiai grožėtis iš Senos: maršrutas driekiasi nuo Eifelio bokšto, pro Orsė bei Luvrą ir atstatomą Paryžiaus katedrą iki pat Botanikos sodo.
Iš tiesų šis upės autobusas reklamuojamas kaip pavežėjimas tarp svarbių lankytinų objektų. Galima įsigyti vienos arba dviejų dienų bilietą ir vėžintis nuo Luvro iki Orsė. Bet tikrai nerealu apžiūrėjus vieną objektą, paplaukus stotelę, išlipti ir eiti apžiūrinėti kito – tam tikrai nebus jėgų. Todėl vandens autobusą daugelis išnaudoja kaip pasiplaukiojimo Sena laivą – plauki ir žiopsai į tai, ko apibėgti jau nėra jėgų ar laiko.
Kiekvienoje iš maršruto stotelių galima išlipti, bet nebūtinai įlipti, jeigu iš anksto neįsigijote bilieto, nes bilietų kioskai nebūtinai dirbs. Todėl bilietus pasiplaukiojimui reikėtų nusipirkti ir turėti telefone. Šios atrakcijos kaina dienai – 19 eurų, dviem dienoms 22 eurai. Pats laivas pakankamai paprastas, čia nėra nei kavinės, nei gido. Norintys pasiplaukioti prašmatniau gali pasirinkti laivą-restoraną su ištaikingai pietumis. Bet net ir paprastas batobus puikiai pailsina pavargusias kojas ir užliūliuoja – iš vandens Paryžius neatrodo toks didžiulis ir neįveikiamas.
Šios ganėtinai pasisekusios kelionės į Paryžių moralas paprastas – neskubėk, šiek tiek pasiplanuok iš anksto ir neturėk iliuzijų per keletą dienų amerikoniškais terminais tariant „padaryti“ Paryžių. Greičiau Paryžius tave įveiks ir pritrėkš – miestas atsiveria iš lėto ir ne iš karto.
