Iš tikrųjų daug kam kyla klausimas, kodėl pagrindinė šios įmonės būstinė yra įsikūrusi ne dideliame Švedijos mieste, o ten, kur buvo atidaryta pirmoji parduotuvė. Tačiau būtent toks sprendimas ir įrodo, kad IKEA vertybės yra ne tik žodžiai.
Įlipus į lėktuvą mane visuomet apima nuojauta, kad skrendi į naują etapą. Tam tikra prasme tai yra tiesa, net jei kelionė trunka tik dvi nepilnas dienas. Juk niekada nežinai, ką tau pasiūlys naujai sutikti žmonės, vietovės. O kiekvienas kultūrinis patyrimas, pokalbis – visa tai veda kažkur toliau. Dėl to, nieko keista – kai esi atviras, naujų dalykų atrandi net tokioje mažoje vietovėje.
Stotis. Prieš vykstant į Almhultą kavos pertraukėlei sustojame Malmės traukinių stotyje. Kažkodėl būtent tada ir pajutau, kad tai bus kažkuo kitokia kelionė. Juk ne kiekvienoje stotyje laukia pianinas ir įmantrūs apšvietimo sprendimai. Subtili prabanga priverčia sustoti bent akimirkai.
Interjeras. Apsistojus IKEA viešbutyje Almhulte, viliesi slapčia įžiūrėti, ar tik nebus kokio dizaino aksesuaro iš kito prekės ženklo parduotuvių. Tačiau tai – neįmanoma. Iš pradžių, vos įėjus, tampa kiek nejauku, nes supranti, kad esi apsuptas tik IKEA baldų. Visgi, vėliau ligoninės pojūtis dingsta ir supranti, kad jeigu į akį kas nors kris, nusižiūrėtą daiktą lengvai galėsi atkasti ir savo namams.
Viešbučio kambariuose apgalvota kiekviena detalė – jokio nereikalingo triukšmo. Interjere vyrauja balta spalva, kontrastui sukurti parinkta ryškesnės spalvos kėdė. Ant stalo – parduotuvės katalogas ir viskas. Jokių tušinukų, užrašinių – jei ko nors prireikia, parduotuvė laukia nusileidus žemiau.
Jauti, kad kiekviena detalė ne tik apgalvota, bet ir apskaičiuota. Turime išduoti – pro dalį langų galite matyti šalia esančių kapinių panoramą. Taigi patirtis – visapusiškai savita. Dėl to kelionėje reikia išmokti priimti viską.
Maistas. Tikriausiai jau nėra tokių, kurie nebūtų girdėję apie švediškus kukulius (Kottbullar). Dažniausiai jie yra patiekiami su bulvių koše ir spanguolių džemu. Neapsigaukite – šis patiekalas tikrai yra sotus. O ir kaina džiuginanti. Populiariausi yra mėsos kukuliai, bet aš išbandžiau lašišos – patikėkite, šis neįmantrus patiekalas tapo tikru atradimu. Net jei esate skeptiškai nusiteikę jų atžvilgiu – bent kartą pabandyti tikrai verta!
Įpročiai. Švedai turi vieną „šventą“ įprotį – vidurdienį, nuskambėjus vienam stebuklingam žodžiui, jų veidai nušvinta ir supranti, kad atėjo metas pertraukai. Bet tai ne šiaip metas užkandžiui, tai – fika. Po šiuo įmantriu žodžiu slepiasi kava ir saldus pyragaitis, sausainiai ar sumuštinis, bet – svarbiausia – bendravimas.
