Prostitucija buvo ne tik nedraudžiama, bet ir aktyviai skatinama, nes visoje Europoje savo protu, žavesiu ir elegancija garsėjančios moterys į Veneciją pritraukdavo būrius įtakingų ir galingų tų laikų vyrų, pavyzdžiui, bankininkų, princų ir pirklių, ir taip skatino miesto ekonomiką.
Mieste prostitucija taip pat buvo reikalinga tam, kad nuo bėdų apsaugotų jaunus girtus vyrus. Šv. Augustinas kartą buvo pasakęs: „Jei atsikratysime prostitučių, pasaulis pražus nuo geidulių.“
XIII a. gyvenęs italų kunigas Šv. Tomas Akvinietis taip pat buvo pareiškęs: „Jei prostitucija būtų uždrausta, nevaldomi geiduliai sugriautų visuomenę.“ Šv. Tomas Akvinietis prostituciją lygino su srutų kanalais rūmuose. „Jei pašalintume kloaką, rūmai taptų nešvaria ir dvokiančia vieta“, – teigė jis.
Prostitucija buvo laikoma bloga, tačiau neišvengiama, nes padėjo apginti gerbtinas moteris nuo nekontroliuojamų vyrų kūniškų geidulių, galinčių privesti prie didesnių nuodėmių, pavyzdžiui, išprievartavimų, neištikimybės, masturbacijos, sodomijos ir homoseksualumo. Pastarasis Venecijos valdžiai kėlė daug rūpesčių.
Su šiuo nuodėmingu potraukiu bandyta kovoti šitaip – prostitučių buvo prašoma stovėti ant vieno tilto ir demonstruoti krūtinę, tikintis, kad viliojantis tilto su daugybe krūtų vaizdas padės vyrams pamiršti homoseksualumą.
Netoli šio tilto prostitutės taip pat išeidavo į balkonus ir prie langų, ir ten savo grožybes demonstruodavo heteroseksualiems vyrams. Neaišku, ar prostitučių pastangos miestui padėjo, tačiau prisiminimas liko – šis tiltas vis dar vadinamas „krūtų tiltu“ arba Ponte delle Tette.
