Visus atvykusius į Bjauriausio pasaulyje maisto muziejų pasitinka su vėmimui skirtu maišeliu. Visur kabo įspėjimai, kad nuo kai kurių eksponuojamų produktų ne juokais gali supykinti. Bet kas galėjo pagalvoti, kad tarp tų valgių yra ir keli lietuviški. Ką ten išvydo ir paragavo, pasakoja DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas.
Popierinis maišelis, kurį prie savo kėdės randate kaskart skrisdami lėktuvu yra skirtas ne šiukšlėms sudėti ir ne dar kam nors, o būtent tiems atvejams, kai keliautojui pasidaro bloga. Aviacijos žmonės tuos maišelius vadina „vėmaliniais“. Jie pagaminti iš gero, skysčiui nepralaidaus popieriaus, tad jeigu net labai stipriai negaluosite – turėtų viską atlaikyti. Teliks visą turinį nunešti iki tualeto ir palikti šiukšlių dėžėje.
Galbūt nustebsite, bet pasaulyje yra tokių žmonių, kurie tokius maišelius kolekcionuoja, kaip kokius kelionių talismanus. Žinoma, nepanaudotus. Nereikia toli ieškoti, prieš keletą metų tokią kolekciją turėjo ir lietuvė, žurnalistė Rimantė Kulvinskytė, jeigu neklystu net ir pats esu jai įteikęs vieną eksponatą.
Pasirodo, dar vienas „vėmimo“ maišelių panaudojimo būdas gali būti meno įstaigoje. Tai yra oficialus bilietas norintiems patekti į Bjauriausio pasaulyje maisto muziejų, Malmės mieste, Švedijoje. Šią įstaigą galiu drąsiai pavadinti pačia įdomiausia, paliksiančia daugiausiai įspūdžių Malmėje. Tiek juoko, tiek pykčio, na ir, žinoma, pasibjaurėjimo.
Tik gaila, kad muziejus nėra amžinas. Atsidarė kaip laikinas projektas, todėl visus kviečiu paskubėti ir ten nukeliauti. Iš Klaipėdos kiekvieną vakarą plaukia “DFDS Seaways” keltas “Klaipėda-Karlshamnas-Klaipėda”. Vakare išplaukiate, ryte jau būnate vietoje. Jeigu norite, galite tą patį vakarą plaukti atgal namo, bet tai nėra būtina. Iš Karlshamno į Malmę automobiliu nuvažiuosite per pusantros valandos.
Privalau perspėti jautresnius skaitytojus: tai, ką toliau perskaitysite, gali turėti pasekmių.
Marinuotos kirmėlės, džiovintos žiurkės, konservuotos kiaulių smegenys, saldžiais vaisiais įdarytas šikšnosparnis, arklių pienas ir panašūs produktai. Tai ne mano iškrypusios fantazijos, tai valgiai, kuriuos žmonės vartoja įvairiose pasaulio vietose. Tarp jų ir Lietuvoje gaminama, tikriausiai visos mūsų tautos mėgstama – duonos gira. Galite patikėti? Ir dar kitas produktas, kurį galima nusipirkti visose mūsų šalies parduotuvėse – sunka (sultys) nuo raugintų kopūstų. Pažįstu tikrai daug žmonių, kuriems ji skani. Pats negeriu.
Kai pamačiau mūsų vartojamus produktus iškėliau sceną muziejaus įkūrėjui Samueliui Westui. Beveik pakeltu tonu puoliau jo klausti: kaip galite mūsų girą statyti prie visų tų bjaurybių? O jis mane tuoj pat ramiausiu balsu nuramino: „Gal ponas žurnaliste norite paragauti stipriai sūdytų saldymedžių saldainių?“ - paklausė. Susiraukiau, net nusipurčiau, KAS TAI PER NESĄMONĖ?
Muziejaus įkūrėjas juokėsi, visiems, kurie nuo „bjauralo“ etiketės bando apginti kokį nors valgį jis duoda šį pavyzdį. Mat pats, kaip ir dauguma švedų, labai mėgsta sūdytus saldymendžių saldainius. Tai šios šalies saldumynų klasika, kurios nesupranta atvykėliai iš kitų kraštų. Tad ir mes neturėtume įsižeisti, jeigu mūsų valgiai kažkam atrodo nelabai priimtini. Todėl ir įdomus šis pasaulis – jis be galo skirtingas.
Pavyzdžiui, Mongolijoje labai mėgstamas pietų valgis yra avies akis, ar net kelios akys patiekiamos pomidorų sultyse. Rimtas vyras vienu prisėdimu gali suvalgyti penkias tokias, na šešias daugiausiai. Pasirodo, jos labai sočios.
O tam tikrose Pietų Amerikos vietose labai paplitęs baltyminis kokteilis iš varlių. Jis labai lengvai suplakamas, reikia vos kelių ingredientų. Visus juos galima rasti specialiame Bjauriausio pasaulyje maisto muziejaus stende. Padarytas toks nedidelis kioskelis, kaip virtuvėlė. Užeini ir gaminiesi. Tik jeigu tikitės, kad kokteilis bus ryškus, žalias, kokios ir būna varlytės – klystate. Sumalus viską – vaizdelis akių nepradžiugins.
Ši neįprasta įstaiga Malmėje atsidarė visai neseniai, tik lapkričio mėnesį, o užsidarys nepraėjus net metams – jau kitą rugsėjį. Nors muziejus labai populiarus, kiekvieną dieną jo ekspozicijos apžiūrėti atvyksta ne tik patys švedai, bet ir labai daug turistų – ilgai jį išlaikyti būtų per daug sudėtinga, mat produktai, kuriuos eksponuoja, nėra labai lengvai gaunami ar paruošiami.
Beje, valgomas bjaurastis švedai šiuo metu pristato ir kitoje Atlanto pusėje. Nuo gruodžio 9 iki vasario 17 dienos, šis „bjaurybių“ muziejus su šiek tiek mažiau eksponatų svečiuojasi ir Los Andžele. Šiame mieste jis veikia ne pilną savaitę, nuo trečiadienio iki sekmadienio, Architektūros ir dizaino muziejaus patalpose.
Muziejaus įkūrėjas, daktaras Samuelis Westas yra psichologas dieną ir muziejaus kuratorius naktį. Jo pirmasis projektas, Nesėkmių muziejus, Helsingborg mieste, taip pat Švedijoje, sulaukė didžiulės sėkmės. Šiame, 2017 metais įkurtame muziejuje, buvo demonstruojami labiausiai pasaulyje nepavykę produktai, tokie kaip „Apple Newton“ (pirmasis išmanusis mobilus įrenginys), „Google Glass“ akiniai, „Bic“ skustuvai moterims. Šiuo muziejumi jis siekė atskleisti, kokios svarbios kiekvienam verslui yra nesėkmės. Nes kuo daugiau nesėkmių – tuo daugiau laimėjimų vėliau.
Tiesa, šis muziejus Švedijoje jau neveikia, bet iki šiol atsidaro vis kitoje planetos vietoje: frančizes turi Torontas, Šanchajus ir jau minėtas Los Andželas. Tikėtina, kad panašios sėkmės sulauks ir šis, šlykštaus maisto muziejus.
Po Nesėkmių muziejaus projekto daktaras Samuelis ėmė domėtis, kokį poveikį gamtai turi didžiulis žmonių mėsos suvartojimas. Pradėjo gilintis, iš kur dar galima gauti baltymų, taip smarkiai nekenkiant aplinkai. Vabalai, jūrų kiaulytės ir net sojų varškė jau seniai valgomi, bet kažkodėl ne visas pasaulis pripažįsta, kad tai valgymui tinkamas maistas. Tad jis nusprendė visus mus su tokiomis opcijomis supažindinti. Taip gimė „šlykštaus maisto muziejus”.
„Jeigu paklausi žmogaus, ar jam patinka valgyti vabalus, jis atsakys, kad ne, nes tai šlykštu. Tai – kliūtis. Bet galbūt aš galiu juos priversti tai permąstyti“, - sako labai optimistiškai nusiteikęs daktaras Samuelis.
Visiems muziejaus lankytojams prie eksponatų stovintys darbuotojai bando paaiškinti, kad maistas yra daugiau nei būdas išgyventi. Jie teigia, kad ragaudami maisto iš viso pasaulio, mes taip priartėjame prie kitų kultūrų, imame juos geriau suprasti. Dar sako, kad dalinimasis maistu yra geriausias būdas nepažįstamuosius paversti draugais. Ir tai yra tiesa.
Šlykštaus maisto muziejus nori ne tik mus suartinti su kitomis kultūromis, tačiau siekia ir vieno kilnaus tikslo – trūkstant maisto būti pasiruošus perlipti per save ir valgyti kažką, ko nė neįsivaizdavome: vabalus, keistas gyvūnų dalis ar pūdytą žuvį.
Tarp šio muziejaus eksponatų – 80 šlykščiausių pasaulio produktų ir patiekalų, tarp kurių – smardžiausias pasaulio sūris ir desertas, paskanintas metalo valymo chemikalais. Galite patikėti? Yra tai valgančių.
Paprašiau, kad muziejaus darbuotojai sudarytų pačių svarbiausių, pas juos eksponuojamų produktų sąrašą, kuriuos privalo išbandyti visi. Nuostabus meniu jau paruoštas, imkite ir skanaukite:
Surströmming – pūdyta švediška silkė. Vien nuo kvapo gali ne juokais supykinti. Jis toks stiprus, kad net nėra su kuo palyginti. Dvoks ne tik jūsų burna, bet ir plaukai bei drabužiai.
Cuy – skrudintos jūrų kiaulytės iš Peru. Dažniausiai europiečiai jos ragauja užsimerkę. Be galo liūdnas vaizdas.
Casu marzu – sūris iš Sardinijos su kirmėlėmis. Drąsiausių valgytojų pasirinkimas.
Stinky tofu – smirdinti soju varškė iš Kinijos. Primena kai kuriuos prabangius prancūziškus sūrius.
Hákarl – Brandintas ryklys iš Islandijos.
Durian – labiausiai pasaulyje smirdantis vaisius, labai paplitęs Azijos šalyse: Tailande, Malaizijoje, o pavyzdžiui, Singapūre su šiuo vaisiumi neįleidžia į viešas įstaigas ir net į metro traukinius.
Iš pradžių muziejuje siūlome pasivaikščioti, pažiūrėti, pauostyti įvairių produktų. Vėliau kai kuriuos iš jų siūloma paliesti. Daug dėmesio sulaukia arklio ir jaučio lytiniai organai. Juos čiupinėja kone visi muziejaus svečiai.
O finalinė dalis – kartu su darbuotojų priežiūra ir konsultacijomis leistis į ragavimo nuotykį. Kokius produktus iš visų eksponatų leis paragauti nežinia – juos darbuotojai nuolat keičia. Tad vieną dieną tai gali būti kažkas paprastesnio, kitą – ypač bjaurus dalykėlis.
Man teko išbandyti džiovintų žiogų, keptų vabalų, sūrių saldymedžių saldainių, raugintų kopūstų sulčių. Buvo nedrąsu, bet nė kiek nesigailiu. Ypač dėl žiogų, jų skonis kaip riešutų.
Muziejaus įkūrėjas, daktaras Samuelis Westas ypač malonus žmogus, po „bjaurybių“ skanavimo jis sutinka prisėsti ir su visais lankytojais pasikalbėti, papasakoti, ko keisto dar teko matyti. Pakalbėti prisėdome ir mudu.
– Ar sunku gauti visą šitą maistą? Kuris eksponatas kelia daugiausia iššūkių?
– Dauguma maisto produktų ar patiekalų ekspozicijoje yra tikri, kai kurie yra kopijos, o treti yra tik parodomi ekranuose. Dauguma skleidžia stiprų kvapą, greitai genda, tad mes juos nuolat keičiame. Kai kuriuos patiekalus ypatingai sunku gauti, pavyzdžiui, Casu Marzu sūrį iš Sardinijos. Jis yra nelegalus, nes jame gyvena lervos. Rasti smirdantį tofu iš Kinijos taip pat yra tikras iššūkis. Jį mes turime „kontrabanda“ įvežti iš Taivano.
– Ar renkate statistiką, koks procentas visų lankytojų pasinaudoja maišeliais vėmimui, kai ragauja patiekalus?
– Taip, jums gal bus sunku patikėti, bet tokia statistika tikrai yra. Mes skaičiuojame tik tikrus vėmalus, o ne paspjaudymus į maišelį. Malmėje (nuo spalio 31 dienos) – 19 žmonių. Los Andžele (nuo gruodžio 8 dienos) – 13 žmonių. Dažniausi produktai iššaukiantys vėmimą: švediška sūri likrozė ir pūdytas islandiškas ryklys.
– Ar muziejuje jau apsilankė įžymybės? Ką jie bandė? Kas jiems patiko?
– Kol kas garsenybės dar nespėjo apsilankyti, tačiau kviečiau Jamie Oliver į atidarymą Švedijoje. Taip pat – Snoop Dogą ir Gordoną Ramzį į parodą Los Andžele.
– Kuris eksponatas jums pačiam yra pats keisčiausias?
– Pats blogiausias yra kiniškos gyvos beždžionėlės smegenys. Maža beždžionėlė yra uždaroma į narvą specialaus stalo viduryje, tuomet jos galvos viršus nupjaunamas, o smegenys valgomos tiesiai iš galvos, kol beždžionėlė dar rėkia. Tai Kinijoje yra nelegalu, bet plačiai paplitę. Dažniausiai tai daro turtuoliai, kurie nori įrodyti, kiek turi pinigų ir kokie yra drąsūs. Vis dėlto, nedaugelis drįsta nuryti.
Adresas: Slaghuset, Carlsgatan 12, Malmė (prie centrinės traukinių stoties)
Atidarytas nuo trečiadienio iki sekmadienio 12-18val.
Kaina suaugusiems: 18 Eur.
