Vienas piligrimas po kelionės prisipažino, kad atvyko į Maltą vienoks, o grįžta kitoks. Kitas atsivėrė, jog paskutinį kartą išpažinties buvo tik prieš dvi olimpiadas. Taip jis skaičiuoja prabėgusį laiką. Trečiasis piligrimas šypsojosi, kad per 7 dienas Maltoje šv. Mišiose dalyvavo daugiau sykių nei per septynerius metus.
Kas ta piligriminė kelionė?
Piligriminė kelionė – tai, visų pirma, susijusi su tikėjimo, Dievo ir gyvenimo prasmės paieškomis, šventų vietų lankymu. Tai susitikimas su Dievu. Susitaikymo ir malonės metas. Bendrystė su kitais bendrakeleiviais. Dievo artumo pajautimas. Maldos, prašant užtarimo sau ar artimajam. Jausmas, kad Jėzus tave apsikabino, o Švč. Mergelė Marija apgaubė savo skraiste.
Mano šeimai piligriminės kelionės – ne naujiena: keliavome po Šventąją Žemę: nuo Betliejaus, kur gimė Jėzus, iki Golgotos kalno Jeruzalėje, kur buvo nukryžiuotas. Automobiliu su vaikais važiavome per visą Europą, įveikėme net 11 tūkst. km – nuo Lurdo Prancūzijoje iki Fatimos Portugalijoje ir daugybės kitų šventų vietų bei vienuolynų. Šventaisiais metais rinkomės Romą. Vyriausioji dukra Aušra ryžosi didžiausiam gyvenime išbandymui – piligriminiam žygiui – viena įveikė 900 km pėsčiomis šv. Jokūbo keliu Ispanijoje.
Prasidėjus karui, pajaučiau begalinį troškimą aplankyti Taikos Karalienę Medjugorijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur apsireiškimai vyksta iki šiol. Svajonę išpildėme ir su šeima praėjusią vasarą nuvykome į Medjugoriją melstis už taiką pasaulyje.
Piligrimystė Maltoje – netikėtai atsiųsta Dievo dovana man. Kai šią dovaną priimi, gauni ypatingų malonių. Piligriminė kelionė yra tai, ką pabandžius vieną sykį, nori vėl kartoti ir kartoti. Todėl nenuostabu, kad į piligriminę kelionę Maltoje žmonės vyksta ne po vieną kartą, o net po 2 ar 4. Tokių buvo ir mūsų grupėje, kurią sudarė 26 piligrimai su kunigu, broliu pranciškonu Astijum Kungiu. Kelionėje visi tapome artimi kaip broliai ir sesės.
Oro uoste – pirma staigmena
„Keliaujame pas Ingą“, – tokius žodžius ne kartą teko girdėti iš pažįstamų ir nepažįstamų, kažką girdėjusių apie piligrimines keliones Maltoje. Visi žino, kad jas organizuoja ketverius metus Maltoje gyvenusi Inga – džiaugsminga. Taip ją vadina piligrimai. Ir ši savybė Ingai be galo tinka bei atspindi jos charakterį. Piligriminių kelionių organizatorė Inga Kuliavienė tiesiog spinduliuoja džiaugsmu, optimizmu, energija.
Vien pirmas įspūdis apie Ingą oro uoste būna vau: besišypsanti moteris su užrašu „Piligrimai“ vienoje rankoje ir su sultingiausių braškių dubeniu – kitoje. Saldžios, gaivios sutiktuvės.
Per 11 metų Ingos dėka Maltą aplankė daugiau nei 1,5 tūkst. piligrimų ir ne tik. Inga organizuoja ir verslo keliones mažoms ar didelėms kompanijoms, padeda atrasti Maltos žavesį, atskleidžia gurmaniškas vietas bei kitas Maltos paslaptis. Tai, ko nebūdamas vietiniu, nerastum ir nežinotum.
Su Inga vietiniai jau net sveikinasi – kur ji nueis, visur ras pažįstamų. Ingos rekomendacijos – pačios geriausios: ji žino, ką verta pamatyti, kur plaukti laivais ar laiveliais, kur patirti adrenalino ar paragauti skaniausių vietinių patiekalų. Kartą nepaklausėme jos rekomendacijų, kur pavalgyti ir „užsirovėme“ ant turistinės vietos: gražus vaizdas ant kalno, bet greitai praeinantys turistų srautai ir abejotinos kokybės patiekalai. Visi kiti kartai su Ingos rekomendacijomis buvo tiesiog tobuli!
Kelionė – 4 viename
Dažnai girdžiu, kad pažįstami nenori tiesiog gulėti paplūdimyje ir mirkti baseine viešbučiuose su „viskas įskaičiuota“ paketu. Ieško naujų pojūčių, patirčių, kažko, ko dar nebandė. Piligriminė kelionė Maltoje – tobula išeitis, nes joje – keturi viename: piligriminė, pažintinė, pramoginė, poilsinė.
Visą savaitę gyvenome ypatingoje vietoje, kur šiaip nepateksi – rekolekcijų namuose prie vienuolyno Rabato mieste. Mus savo šiluma apgaubė, naminiu maistu kasdien vaišino rekolekcijų namų šeimininkės ir vienuolė Suchita.
Kiekvieną dieną pradėdavome vienuolyno kieme su broliu Astijumi rytine mankšta su malda. Toks naujoviškas maldos būdas ne tik pramankštindavo kūną, bet ir įkvėpdavo geros nuotaikos visai dienai.
Kasdien mūsų programoje buvo ir dvasiai peno, ir kūnui fizinio krūvio, skanaus maisto bei poilsio pajūryje, naujų atradimų, pažinčių, pramogų ir net ekstremalių potyrių bei malonaus adrenalino. Per savaitę – net keturis kartus plaukėme: keltu į Gozo salą, laivu – į kitą miestą ir laiveliais po įspūdingas uolas, kur gėrėjomės ypatingo skaidrumo vandeniu, medūzomis, kalnais bei kraštovaizdžiu.
Netoli mūsų vienuolyno buvo seniausias Maltos miestas Mdina – istorinė sostinė, miestas ant uolos viduryje salos. Mdina garsėja Viduramžių pastatų, siaurų gatvelių labirintais, įspūdinga panorama. Vakariniai pasivaikščiojimai po Mdiną ir žvaigždėtas dangus nuo kalno – romantiška vieta bei tikras ramybės uostas, traukęs mus ten kone kas vakarą. Tai viena iš tų ypatingų vietų, kurios jau spėjau pasiilgti. Ne veltui Mdina yra populiari filmų kūrimo vieta.
Malta – didžiausias pasaulyje muziejus po atviru dangumi
Malta – Viduržemio jūros perlas, lyg didžiausias pasaulyje muziejus po atviru dangumi, garsėjantis savo religiniu ir kultūriniu paveldu. Sostinė Valeta yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Uolėtos pakrantės, ramios įlankėlės, įspūdingos panoramos. O visoje saloje gyvena maždaug tiek gyventojų, kiek Vilniuje.
Ši sala yra viena iš seniausių krikščioniškosios Europos vietovių, kurioje bažnyčių yra tiek, kiek metuose dienų – 365. Kasdien gali melstis kitoje. Ant kiekvieno gatvės ar skersgatvio kampo, kone ant kiekvieno pastato – šventųjų skulptūros ir paveikslai. Jautiesi lyg Italijoje. Imi spėlioti, kad Maltoje – daugiausia visame pasaulyje tikinčių žmonių. Ne veltui dar iki šio tūkstantmečio pradžios buvo uždrausti ne tik abortai, bet ir skyrybos. Tik ES reikalavimai maltiečius privertė atsisakyti giliausių tradicijų bei vertybių.
Piligriminė kelionė Maltoje – ypatingo šventojo apaštalo Pauliaus pėdsakais. Istorija teigia, jog apie 60-uosius metus po Kristaus netoli Maltos sudužo laivas, kuriuo į teismą Romon buvo gabenamas šv. Paulius. Išsigelbėjusieji išsilaipino Maltoje ir čia praleido apie tris mėnesius. Būtent šv. Paulius šiai salai atnešė Gerąją Naujieną, paskelbė Evangeliją. Mūsų kelionės dvasinis vadovas brolis Astijus apibūdino Maltą: „Viešpats per šventojo apaštalo Pauliaus laivo sudužimą šią salą norėjo paversti garbinimo ir šlovinimo vieta.“
Piligriminės kelionės metu aplankėme šv. Pauliaus bažnyčią ir katakombas, grotą, šv. Pauliaus laivo sudužimo bažnyčią ir dar daug kitų nuostabių vietų, liudijančių apie šį didį šventąjį. Turėjome unikalią galimybę pamatyti apaštalo Pauliaus relikviją, kuriai 2 tūkst. metų, o nežinodamas tos vietos niekaip nerastum.
Gozo saloje – išgijimo malonių lietus
Piligrimystės kelias mus nuvedė į nuostabaus grožio šv. Jono baziliką Valetoje, garsiąją Ta-Pinu nacionalinę šventovę Gozo saloje, garsėjančią išgijimais ir stebuklais. Šioje vietoje buvusioje koplyčioje 1883 metais valstietė Carmela Grima išgirdo Švč. Mergelės Marijos balsą: „Ateik, ateik.“ Moteris gavo išgijimo malonę. Po šio įvykio koplyčia tapo lankoma daugybės piligrimų, tad reikėjo gerokai didesnės šventovės. 1922 metais pradėta statyti Ta-Pinu bazilika. Dabar joje yra nepaprasta gausybė votų ir padėkų, skirtų Marijai. Į šią šventovę plūsta piligrimai iš viso pasaulio.
Senajame mieste Rabate, kur ir gyvenome, aplankėme šv. Agotos kriptą bei Švč. Mergelės Marijos grotą, kurioje, kaip patvirtina katalikų bažnyčia, daugybė žmonių yra patyrę gausių malonių ir stebuklų. Malta ir jos Gozo sala yra žinomos dėl daugybės takų, kurie veda per gražius kraštovaizdžius ir suteikia galimybę patirti tikrą ramybės jausmą. Žygiuoti šventaisiais takais, kuriuos galbūt lietė ir apaštalo Pauliaus pėdos, dar viena neįkainojama patirtis.
Grupėje turėjome žygeivį, kuris iš miestelių grįždavo pėsčiomis – per kalnus, pievas, uolas. Jis žadėjo dar sugrįžti į Maltą su žygeivių grupe, kurie, pamatę jo istorijas soc. tinkluose, stebėjosi, kad jo kelionė tokia ypatinga, jog verta ne kelių šimtų, bet kelių tūkstančių.
Tikėjimas yra tik ėjimas
Viena labiausiai mane „užkabinusių“ brolio Astijaus frazių: tikėjimas – tai tik ėjimas. Kasdien einame tikėjimo keliu. Kasdien naujai pasiryžtame gyventi su Dievu ir pagal jo valią. Kasdien renkamės meilę, džiaugsmą, laimę, ramybę, taiką. Kasdien stipriname ryšį su Dievu ar ieškome jo kasdieniuose rūpesčiuose.
Kiekvienoje grupėje piligrimai patiria tokių išgyvenimų, prisilietimų, išgijimo malonių, kad Inga apie juos galėtų visą knygą parašyti. Kiekvieną grupę lydi ir kuris nors kunigas iš Lietuvos. Tai ypatinga malonė.
Mūsų grupės piligrimai turėjo išskirtinę galimybę pažinti iš arti brolį Astijų – žvaigždę iš ekrano, dvasinį autoritetą. Kasdien klausėmės ypatingų jo pamokslų ir katechezių, už pilvų susiėmę iki ašarų juokėmės iš jo anekdotų ar tikrų istorijų. Kaip, pavyzdžiui, kodėl gavus atgailai tris poterius, nereikia iš naujo skaityti „Hario Poterio“ knygų.
Vienas mūsų grupės piligrimas, iki kelionės nepasižymėjęs tikėjimu Dievu, pasakė, kad jei bent pusė kunigų būtų tokie, kaip brolis Astijus, Lietuvoje bažnyčios būtų pilnos. Piligrimė kelionė keičia žmonių gyvenimus. Paskutinį vakarą Maltoje visi dalinomės savo įspūdžiais, patirtimis, išgyvenimais, Jėzaus prisilietimais, gautomis malonėmis.
Neturėk 100 eurų, turėk draugę Ingą
Taip juokauja pati Inga. Ją drąsiai galima vadinti dar viena grupės dvasine vadove ar „mama“. Su Inga nepražūsite: ji suplanuoja kiekvienos dienos kiekvieną minutę, kur kada būsime, ką veiksime ir ką pamatysime. Žmonės keliauja į piligrimines keliones po kelis kartus, nes myli Maltą bei Ingą.
„Aš žmonėms dovanoju save, bet ir pati prisipildau visų meilės. Kiekvienas žmogus man kaip dovana ir mokytojas, – prisipažįsta Inga. – Visada meldžiuosi už buvusius ir būsimus piligrimus. Žinau, kad visus jus pabučiavo Viešpats ir ateis laikas, kai suprasite, kodėl važiavote į šią kelionę, ką Viešpats išsprendė jūsų gyvenimuose. Maltą myliu be galo, be krašto. Tai yra kaip mano antra gimtinė, nes čia gimiau dvasiškai, mano tikėjimas išaugo. Myliu šią šalį, žmones, su kuriais dirbu.“
Dažnai stebėdavausi, kaip Inga nepervargsta, iš kur semiasi tiek jėgų.
„Maltoje mes kasdien meldžiamės vieni už kitus. Tai suteikia antgamtinių jėgų. Varau kaip torpeda. Mano vyras, kai juokiasi iš horoskopų, zodiakų, sako, kad gimiau raketos metais“, – juokiasi Inga.
