Dunrobino pilis (Jungtinė Karalystė)

Volto Disnėjaus pasakų rūmams nenusileidžianti Dunrobino pilis buvo statoma ir restauruojama šimtmečius. Vaizdas, kurį matome dabar, labiau primena prancūziško stiliaus rūmus nei škotišką pilį. Šis 189 kambarius turintis statinys yra seniausia nuolat apgyvendinta pilis (jau daugiau kaip 600 metų). Lankytojams leidžiama užeiti ne į visus jos kambarius, tačiau pasivaikščiojimas po pilies sodus paliks ne mažesnį įspūdį.

Dunrobino pilis

Šamboro pilis (Prancūzija)

Šamboro pilis (Château de Chambord) Luaro ir Šero (Loir-et-Cher) departamente yra viena žymiausių pilių pasaulyje, o jos nuotrauka su pilies atspindžiu vandenyje – Prancūzijos vizitinė kortelė. Tuometis pilies statytojas karalius Pranciškus I (1515–1547 m.), matyt, turėjo fotografo akį (nors fotografija buvo išrasta tik po 300 metų), mat jo įsakymu buvo specialiai suformuota ir užtvenkta Cosson upės atšaka, kad pilis atsispindėtų vandenyje.

Karaliaus užmojai iš tiesų stebina. 1519 m. pilis pradėta statyti kaip medžioklės „namelis“, o dabar 400 kambarių turintys rūmai – didžiausi Luaros slėnyje. Gausybė bokštelių, pro kuriuos karališkųjų medžioklių svečiai galėdavo stebėti reginius, pribloškia net ir daugybę pilių aplankiusius turistus.

Šamboro pilis, Luaras ir Šeras, Prancūzija

Hohensalzburgo pilis-tvirtovė (Austrija)

Zalcburgo simboliu tapusi pilis pastatyta 1077 m., stūkso ant miesto centre esančios Festungsbergo kalvos. Į pilį galima patekti užkopus stačiu vingiuotu taku arba pasikėlus funikulieriumi (nusipirkus bilietą). Jos vidus puikiai išsilaikęs. Tvirtovės teritorijoje yra apie 20 statinių: aštuoni pagrindiniai pastatai, ugniagesių bokštai, keleri vartai, cisternos, bažnyčia, kepykla, kalėjimas, šulinys ir kt.

Auksinė salė ir Auksinis kambarys žavi viduramžių stiliaus interjeru. Per ekskursiją galima susidaryti tikslų Viduramžių laikų Austrijos didikų gyvenimo vaizdą. Pilies teritorijoje rengiami koncertai ir šventės po atviru dangumi.

Hohensalzburgo pilis

Karlšteino pilis (Čekija)

Karlšteino pilis (hrad Karlštejn) – Karolio IV karališkosios galios simbolis. Itin vaizdingoje vietoje netoli sostinės Prahos stovinti pilis buvo ir rezidencija, ir brangenybių saugojimo vieta. Tai Šventosios Romos imperijos imperatoriaus bei Čekijos karaliaus Karolio IV vasaros rezidencinė pilis. Jos sienų storis siekia 7 m – taip siekta apsaugoti joje laikytas karališkąsias brangenybes, šventųjų relikvijas. Įspūdingosios pilies pagrindiniame pastate – karališkosios menės.

Centriniame bokšte (dar vadinamame Didžiuoju bokštu) yra įrengta Dievo Motinos bažnyčia ir Šv. Kotrynos koplyčia, kurios sienos padengtos pusbrangių akmenų plokštėmis. Kitame bokšte (vadinamame Šulinio bokštu) tebėra išlikęs platus, beveik 80 m gylio šulinys. Senovėje iš jo rankiniu būdu būdavo semiamas vanduo pilies gyventojų reikmėms.

Karlšteino pilis

Malborko pilis (Lenkija)

Malborke (dar žinomas kaip Marienburgas) stūkso viena įspūdingiausių teutonų pilių. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Malborko pilis – pagal plotą didžiausia pilis pasaulyje ir didžiausias plytinis statinys Europoje. Tai kryžiuočių tvirtovės pavyzdys. Ji vokiečiams priklausė iki pat 1945 m. Pilis buvo iš dalies sugriauta, tačiau vėliau visiškai atstatyta. Tai bene įdomiausias turistinis objektas visame Lenkijos regione.

Marienburgo pilis

Elco pilis (Vokietija)

Elco (Elz) pilis – viena gražiausių Vokietijos pilių. Ji slepiasi miške. Ilgas tiltas link pilies ir smailūs bokšteliai atrodo kaip iš pasakos. 850 metų senumo tvirtovė dabar priklauso 34-ajai Elcų šeimos kartai. Pilyje galima apžiūrėti ištaigingus kambarius, paveikslų ir baldų kolekcijas, senovinius ginklus. Į šią vietą rekomenduojama vykti kuo anksčiau ryte, nes vėliau susidaro labai ilgos turistų eilės ir gali tekti laukti kelias valandas.

Elco pilis

Sforcų pilis (Italija)

Septynis šimtmečius gyvuojanti Sforcų pilis (Castello Sforzesco) yra itin reikšminga Milano miesto istorijai. Iš pradžių tai buvo gynybinė tvirtovė, vėliau, valdant Sforcų giminės atstovams, tapo dvaru. Verta paminėti, kad iš šios giminės yra kilusi ir Lietuvai Renesansą atvežusi Bona Sforca. Šalia pilies – centrinis Milano parkas (Parco Sempione), kuriame renkasi vietiniai ir turistai, ieškantys atokvėpio gamtoje.

Sforcų pilis

Pelešo pilis (Rumunija)

Sinajos kalnų miestelis garsėja pasakiška Pelešo pilimi (Castelul Peleș), kurią pasistatė Rumunijos karalius Karolis I. Pilį supa prabanga: akmeninės sienos išpuoštos freskomis, o medinės – meistriškais drožiniais, svetainėse stovi brangūs baldai. 1873–1914 m. statyta tvirtovė tais laikais buvo labai moderni: turėjo centrinį šildymą, liftą ir elektrą. Verta pasidairyti į gamtą nuo aplinkinių kalnų, pasivaikščioti centre. Yra ir mažesnė Pelišoro pilis (Castelul Pelișor), pastatyta Karolio I brolio sūnui Rumunijos karaliui Ferdinandui I.

Pelešo pilis

Predjamos pilis (Slovėnija)

Predjamos pilis (Predjamski grad) – tai žinomiausia ir lankomiausia Slovėnijos pilis. Šis renesansinis statinys – puikus pavyzdys, kaip architektūrinę idėją galima pritaikyti prie gamtinių vietos ypatybių. Atrodo, kad pilis tiesiog kabo kalno šlaite. Pirmą kartą ji paminėta 1274 m., kelis kartus perstatyta. Pilyje išliko originalios patalpos.

Jos koridoriai gana klaidūs, todėl, norint pamatyti visas patalpas, reikia sekti patalpų numerius. Šalia esančiose kavinaitėse galima paragauti vietinių patiekalų (smaližiams rekomenduojama paskanauti ledų su moliūgų sėklų aliejumi).

Frederiksborgo pilis (Danija)

Danijos karaliaus Kristijono IV XVII a. renesansinė Frederiksborgo pilis (Frederiksborg Slot) (dabar Istorijos muziejus) su parku – turbūt įspūdingiausias renesansinis kompleksas Danijoje. Tai didžiausia Renesanso epochos pilis visoje Skandinavijoje. 1725 m. architektas J. C. Kriegeris šalia pilies sukūrė prancūziškąjį parką (1993 m. perplanuotas į angliškąjį), jame žavi sodai, fontanėliai, tvenkiniai, ežeras.

Frederiksborgo pilis

Straipsnis parengtas iš knygos „Įdomiausios kelionės po Europą“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją