aA
Ne paslaptis, jog pastaraisiais metais visi socialiai atsakingi judėjimai, verslai, eko prekės ir panašiai susilaukė daugybės dėmesio, visų pirma, dėl globalinio atšilimo grėsmės. Prie situacijos gerinimo pasaulyje daug prisidėjo ir Jungtinės Tautos išleisdamos 2030 metų tvarumo tikslus.
Vagia pingvinus, trypia tulpes ir jodinėja drambliais – akiplėšiškas turistų elgesys gamtai daro daugiau žalos nei manėme
© Shutterstock

Tuomet ir nuvilnijo ši banga – „socialiai atsakingas“, „tvarus“, „nekenkiantis gamtai“ ir visokie kitokie išsireiškimai jau tapo mūsų kasdienybės dalimi, tačiau šį kartą aš rašau šiek tiek siauresne tema – žinoma apie keliones ir kaip mes, keliautojai, galime ir turime prisidėti prie tvaraus ir atsakingo turizmo propagavimo.

Klausit kodėl tai yra svarbu? Na, tai yra labiau nei akivaizdu: klimato atšilimas ir Australijos gaisrai, rūšių išnykimas ir tirpstantys ledynai. Nereikia nei žvelgti labai toli, užteks pasižiūrėti į savo kiemą: neįprastai šilta žiema, kasmet ekstremaliai karštėjančios vasaros, Baltijos jūra, į kurią nesinori kišti kojos ar pastarosios savaitės, kai net ne per dieną, o vos per 20 minučių galime patirti visus keturis metų laikus.

Be to, tarša ir klimato kaita yra tik viena maža dėlionės dalis. Retas kuris susimąsto apie kitus veiksnius ir turistų daromą žalą vietiniams gyventojams, jų namams, ekonomikai ir gyvūnams. Atrodo, nežinai ir širdies neskauda, tačiau spaudoje nuolat išnyra straipsniai apie turistus teršiančius mūsų aplinką ar niekinančius kultūrą.

Kad šiek tiek suprastumėte, apie ką eina kalba, pateiksiu Jums keletą realių neatsakingo turizmo pavyzdžių: pora turistų iš saugomos zonos netoli Keiptauno bandė pavogti ir parsinešti namo pingviną, vyrukas Kuboje pro autobuso langą mėtė tušinukus ir muilą bei linksminosi žiūrėdamas į puolančius prie šių turtų kubiečius, turistas Puketo saloj rėkė ant barmeno už tai, kad negavo šalto alaus, praėjus vos kelioms dienoms po cunamio, kai buvo nušluoti minėto barmeno namai ir šeima, ar masiškai turistams uždarinėjami tulpių laukai Olandijoje dėl vandališko elgesio ir įspėjamųjų juostų nepaisymo. Tokių istorijų vėlgi nereikia dairytis labai toli – kaip gi neseniai nuskambėjęs kinų turistų elgesys ant Kryžių kalno.

Pagal terminologiją socialiai atsakingas turizmas mažina neigiamą socialinį, ekonominį ir aplinkos poveikį bei generuoja ekonominę naudą lokaliems žmonėms. O išvertus į suprantamesnę kalbą: keliaudama mūsų visa populiacija palieka didelę žymę pasauliui, gamtai, žmonėms, todėl turime pasirūpinti, jog mūsų veiksmai nedarytų žalos, o kaip tik atneštų naudos ir kad ateities kartos turėtų tokią pačią galimybę grožėtis visu tuo, ką mes turime dabar.

Lietuvoje apie socialiai atsakingą turizmą kalbama itin mažai, visuomenė nėra šviečiama šia tema, maža to apie tai gali būti susiformavusi klaidinga nuomonė. Štai neseniai iš vieno garsiausių Lietuvos kelionių „guru„ teko išgirsti, jog atsakingas turizmas neretai prasilenkia su komfortu. Toks pareiškimas mažų mažiausia liūdina, o iš tikrųjų supratau, kiek mažai apie tai yra kalbama, šviečiama ir nesuprantama netgi kelionių profesionalams.

Vagia pingvinus, trypia tulpes ir jodinėja drambliais – akiplėšiškas turistų elgesys gamtai daro daugiau žalos nei manėme
© Shutterstock

Todėl, kad taptų aiškiau, nusprendžiau pasidalinti TOP 10 patarimų, kaip keliaudami galime ir turime prisidėti prie socialiai atsakingo turizmo:

1. Vanduo. Daugelyje šalių vanduo išlieka problema, o kai kurie socialinės atsakomybės specialistai eina dar toliau su tokiais kategoriškais pareiškimais kaip antai, jeigu kiltų trečias pasaulinis karas, jis būtų dėl vandens išteklių trūkumo.

Nesileiskime į politikavimus ar filosofinius apmąstymus, žemiškai pamąstykime, kiek vandens išleidžiame viešbučio kambariuose. Galbūt skambėsiu per daug kategoriškai, bet mes nuvykę į viešbučius su viskas įskaičiuota paketu manome, kad dabar jau turime leisti viską už tai, ką susimokėjome.

Metas pakeisti požiūrį: stenkitės naudotis dušu, vietoje vonios ir neatiduokite skalbimui rankšluosčių, jei tik to daryti nėra būtina! Jau nešneku apie būtinybę užsukti visus čiaupus, jei tik nėra būtinybės leisti vandenį. Vien skalbimui viešbučiai kasdien išnaudoja tonas vandens. Yra įvairių skaičiavimų, tačiau vidutiniškai viešbutis išnaudoja nuo 300 litrų vandens VIENAM kambariui per dieną. Beje, tas pats galioja ir tokioms sąnaudoms kaip elektra: nepalikite degančių šviesų ar veikiančio kondicionieriaus išeidami iš patalpos, juk nėra taip sunku paspausti tą jungiklį.

2. Kelionės, darančios teigiamą pokytį. Kaip minėjau, kol kas Lietuvoje atsakingas turizmas nėra itin populiarus ir reta turizmo agentūra teikia tokias paslaugas. Gal tai nauja verslo niša Lietuvoje? Tačiau jei tik yra galimybė, pasidomėkite tiesiog nerealiais pasiūlymais užsienio bendrovėse, kurios skatina keliauti tvariai: nuo kelialapių, kur gali rūpintis vietiniais gyvūnais iki ekskursijų į vietines gamyklėles, kur gali nusipirkti papuošalų, paveikslų ar kitų dailės dirbinių, pagamintų iš perdirbtų atliekų, taip paremiant vietinius, neretais atvejais skurdžius tos šalies gyventojus.

Arba eikite dar toliau ir keletą dienų ar savaičių savo keliones derinkite su savanoryste svečioje šalyje. Manote, jog tai įmanoma tik itin vargingose trečiojo pasaulio šalyse? Visai ne. Štai Jums atsakingo turisto kelialapis tiesiai į Ukrainą su galimybe šviesti vaikus mokyklose: Responsible Tourism in Ukraine with TraToS

Vagia pingvinus, trypia tulpes ir jodinėja drambliais – akiplėšiškas turistų elgesys gamtai daro daugiau žalos nei manėme
© Shutterstock

3. Tvari nakvynė. Šiais laikais opcijų yra tiesiog begalė! Pasidomėjus galima nustebti, nesvarbu ar tai AirBnb, ar aukštos klasės viešbutis, ar butikinis/teminis viešbutukas, ar vietinių namai. Daug savininkų diegia įvairias technologijas, kurios saugo aplinką (surinkinėja ir perdirba lietaus vandenį, naudoja saulės baterijas). Remdami tokį verslą, Jūs vienareikšmiškai prisidedate prie aplinkos tausojimo. O kur dar alternatyvūs sprendimai kaip „Glamping“ (stovyklavimas su patogumais, - liet.), kuris puikiai griauna mitą, jog gyvenimas varganoje palapinėje be jokių patogumų ir komforto yra vienintelis būdas tvariai keliauti.

4. Pagarba vietinei kultūrai ir tradicijoms. Ne veltui turistai svečioje šalyje nuolat raginami elgtis pagarbiai, išmokti keletą frazių vietine kalba, laikytis tam tikrų aprangos taisyklių. Atsakingas turizmas skatina būti dar sąmoningesniais. Keliaudami bet kur turime gerbti vietinius gyventojus ir jų turtą, aplinką ir kultūrą. Tai taip pat liečia ir objektus muziejuose, kuriuos taip niežti ranka paliesti.

5. Flora ir fauna. Čia esame šiek tiek labiau pažengę, nes netgi Lietuvoje turizmo agentūros atsisako vykdyti ekskursijas, kuriose kenčia gyvūnai. Fotografijos su liūtais, plaukiojimas su delfinais, jodinėjimas drambliais ir panašiai – nenoriu būti visiškai kategoriška, tačiau daugeliu atveju, nepasidomėjus ir užsisakius tokias pramogas jūs valandėlę pasilinksminate, o gyvūnui sukeliate stresą ir nepataisomus padarinius visam gyvenimui. Tas pats galioja ir delikatesams bei suvenyrams – valgydami krokodilo, kengūros, arklio mėsą ar pirkdami odines rankines, papuošalus, Jūs remiate šių gyvūnų medžiojimą.

Vagia pingvinus, trypia tulpes ir jodinėja drambliais – akiplėšiškas turistų elgesys gamtai daro daugiau žalos nei manėme
© Shutterstock

Kas liečia augmeniją, neimkite akmenukų, kriauklių ar kitų „suvenyrų„ iš nacionalinių parkų, pliažų, ypač jeigu tai yra draudžiama. Neišklyskite iš pažymėtų takų ir nevaikščiokite už draudžiamos zonos ribų. Jums tai bus graži nuotrauka, tačiau ne veltui yra įspėjamieji ženklai – padaryta žala gali būti negrįžtama. Beje, daugeliui gali būti staigmena, tačiau netgi Jūsų kremas nuo saulės gali būti kenksmingas povandeninio pasaulio gyvūnams ir augalams. Neseniai atlikti tyrimai parodė, jog daugelis kremų nuo saulės balina arba visiškai pakeičia koralų DNR. Atsiranda vis daugiau vietovių, kur turistai prašomi nesitepti kremu nuo saulės prieš einant maudytis ar naudoti kuo natūralesnį kremą be įvairių chemikalų.

6. Derybos ir išmalda. Nors tai įvairiose šalyse yra norma, o turistams dažnai ne tiek pinigų, kiek sportinio intereso klausimas, siūlau į tai žvelgti su protu ir saiku. Viskas gerai yra šiek tiek pasiderėti, tačiau neperženkite ribos, prieš akiplėšiškai prašant žemesnės kainos pagalvokite, kokios papildomos naudos Jums atneš sutaupytas euras ir kokią milžinišką naudą tai gali suteikti vietiniam prekeiviui.

Kalbant apie išmaldą, tai gali šiek tiek šokiruoti, tačiau mano patarimas – niekada nedalinkite išmaldos, ypač vaikams. Kad ir kaip sunku būtų tam atsispirti, daugumoje varganų šalių tėvai liepia vaikams neiti į mokyklą, o eiti į gatves „kaulyti“ pinigų iš turistų. Manau, patys suprantate to pasekmes. Dalindami išmaldą skatinate tiek vaikus, tiek suaugusius prašyti jos ir toliau. O jei tikrai norisi padėti, geriau aukoti maistu arba pasidomėti vietinėmis institucijomis, kurios turi aiškią ir skaidrią politiką kaip Jūsų auka pasieks vargstančiuosius.

7. Lokalių verslų rėmimas. Kam pirkti suvenyrus ir dovanas oro uostuose, didžiuosiuose prekybos centruose, jeigu pačių įvairiausių gėrybių ir meno dirbinių galite rasti vietiniuose turgeliuose. Taip ne tik nusipirksite autentišką daiktą, bet ir paremsite vietinius verslus, vietoj didelių korporacijų ar valstybinių institucijų. Tai neretai pasiteisina skurdesnėse šalyse ar ten, kur yra didelis klasių skirtumas.

Vagia pingvinus, trypia tulpes ir jodinėja drambliais – akiplėšiškas turistų elgesys gamtai daro daugiau žalos nei manėme
© Shutterstock

8. Rūšiavimas arba dalinkis su vietiniais žiniomis. Nors Europoje taip pat ir mūsų šalyje apie rūšiavimą ne tik kalbame, bet ir jį praktikuojame gana nemažai, deja, daugelyje pasaulio šalių tai toli gražu nėra norma. Visgi rodydami gerą pavyzdį galime šviesti kitų gyventojus. Keletas būdų kaip savo pavyzdžiu galite pritraukti dėmesį: naudokitės daugkartinio naudojimo gertuve ar termosais, keramikiniais puodeliais kur tik įmanoma, atsisakykite papildomų plastikinių indų, jei jums jų nereikia, venkite plastikinių maišelių ir kitų plastiko gaminių. Visuomet palikite po savęs švarą. Nustebsite kaip žmonės į tai atkreips dėmesį ir ims domėtis, kodėl taip darote, o galbūt netgi užsikrės geru pavyzdžiu.

Vagia pingvinus, trypia tulpes ir jodinėja drambliais – akiplėšiškas turistų elgesys gamtai daro daugiau žalos nei manėme
© Shutterstock

9. Alternatyvūs keliavimo būdai. Jei tik yra galimybė, geriausias būdas kaip gali padėti aplinkai yra būtent keliavimas viešuoju transportu: traukiniais, autobusais, metro arba dviračiais. Tai beveik visuomet yra pigiau, neretai patogiau ir visuomet mažiau kenkia aplinkai. Pritariu, jog kai kuriose vietovėse automobilis gali būti vienintelis pasirinkimas, tačiau tokiu atveju patartina pagalvoti apie elektra varoma nuomotą automobilį.

10. Dalinkis žiniomis apie tvarų turizmą. Galiausiai bene vienas paprasčiausių būdų yra tiesiog kalbėtis. Dalintis savo žiniomis, įžvalgomis ir gerosiomis praktikomis apie tvarų turizmą. Žodis sklinda labai greitai, reikia tik nepatingėti jį paskleisti. Tad skatinu dalintis ir šiuo straipsniu!

Taigi kaip matote socialiai atsakingas turizmas mūsų visuomenės akyse turi gan siaurą reikšmę, tačiau realybė tokia, jog mes ne tik tiesiogiai prisidedame prie vienos iš labiausiai aplinką teršiančių industrijų gyvavimo (dar kartą pagalvokite apie milžiniškus viešbučius, kuriuose reikalingos milžiniškos elektros, vandens, maisto sąnaudos per dieną), tačiau kenkiame gamtai, kultūroms, žmonėms ir įvairiausiais kitais būdais.

Su šiuo straipsniu skatinu Jus žvelgti plačiau, pradėti sąmoningai mąstyti apie mūsų aplinką, galbūt pakeisti kai kuriuos keliavimo įpročius, atsisakyti tam tikrų pramogų ar kelionių agentūrų, ar paprasčiausiai skleisti žinią apie socialiai atsakingą turizmą. Pradžiai pasinaudokite minėtais patarimais ir prisidėkite prie mūsų gamtos ir kultūros išsaugojimo, kad ateities kartos kuo ilgiau galėtų taip pat džiaugtis visais stebuklais, kuriais galime džiaugtis mes.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
3.2692

Gudrybės, kurios padės lėktuvo bilietus nusipirkti pigiau (14)

Skristi lėktuvu atostogauti smagu. Džiaugsmo teikia ir vaikščiojimas po oro uosto sales, lėktuvų...

Vagia pingvinus, trypia tulpes ir jodinėja drambliais – akiplėšiškas turistų elgesys gamtai daro daugiau žalos nei manėme (41)

Ne paslaptis, jog pastaraisiais metais visi socialiai atsakingi judėjimai, verslai, eko prekės ir...

Įdomiausi oro uostai: nuo čiuožyklų iki įspūdingų sodų bei robotų (2)

Jeigu anksčiau laukimo valandos oro uostuose neįtikėtinai prailgdavo dėl neturėjimo ką veikti,...

Ekspertų patarimai: ką daryti, kad kelionė į šiltus kraštus nesibaigtų ligoninėje? (2)

Atvėsus orams, nemažai lietuvių renkasi kuriam laikui išvykti į šiltus kraštus, patyrinėti...

Geriausios kelionių kryptys gamtos ir nuotykių mylėtojams (7)

Tarptautinė „ National Geographic “ redaktorių ir tyrinėtojų komanda sudarė 25 įspūdingų...

Top naujienos

Koronavirusas pasiekė Lietuvą: iš Italijos grįžusi moteris izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje papildyta 07:14 val. (821)

Koronavirusas įžengė ir į Lietuvą – naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Vyriausybėje...

Gydytojų regionuose laukia kaip išsigelbėjimo: vilioja tikrai įspūdingais atlyginimais ir kitomis „gėrybėmis“ (26)

Naujų specialistų regionų gydymo įstaigose ieškoma įvairiausiais būdais. Iš Sveikatos...

Ekspertas turi žinių gyvenantiems senuose daugiabučiuose: kilus pavojui, situacija būtų liūdna (30)

Dažnas iš mūsų vienaip ar kitaip buvo matęs gaisrą. Pavasarį tarnybos nuolat praneša apie...

Britų pramonė perspėja apie rizikas prekybai po „Brexit“ (3)

Dvigubas čiužinių deginimas, atliekant atsparumo ugniai testą. Šimtai svarų sterlingų...

Sirijos pajėgos atakavo turkus Sirijoje: žuvo 33 kariai (22)

Mažiausiai 33 Turkijos kariai žuvo suintensyvėjus smurtui Sirijos šiaurės vakarinėje Idlibo...

Gimtojo miesto komandą dvigubu dubliu pavaišinęs Sabonis – rezultatyviausias „Pacers“ gretose (2)

NBA pirmenybėse svarbią pergalę kovoje dėl aukštesnės atkrintamųjų varžybų pozicijos...

Tomas Daugirdas

Ar reikia paminklo Antanui Smetonai? (3)

Šių metų sausį Ministro pirmininko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, kur ir kokio...

Rado technologinį sprendimą dėl skolų: ateityje reikės mažiau antstolių (3)

2020 metus lietuviai pasitiko su bendra nepadengta pusės milijardo eurų skola. Bendra nepadengta...

Šokiruojantys faktai iš Whitney Houston skrodimo išvadų: prisiūtas perukas, 11 trūkstamų dantų ir plastinių operaciijų randai N-18 (6)

Dainininkė Whitney Houston kadaise buvo viena iš įspūdingiausių visų laikų gražuolių,...

Grįžę iš Italijos dėl koronaviruso nori pasitikrinti savarankiškai: kodėl negalima to padaryti

Šimtams iš Italijos grįžusių tautiečių, nejaučiantiems jokių ligos simptomų, sveikatos...

|Maža didelių žinių kaina