Anot patyrusio keliautojo Rimvydo Širvinsko-Makaliaus, vis dar gajus mitas, kad keliauti nemokant kalbos yra sudėtinga arba neįmanoma, tačiau šiais išmaniųjų technologijų ir turizmo prisitaikymo laikais nebebaisu nesusikalbėti, kadangi tam yra daugybė pagalbininkų. Jis pastebi, kad keliauti nemokant kalbos šiek tiek baiminasi vyresnio amžiaus turistai, tačiau jie gali susikalbėti rusų arba lenkų kalbomis, jei jas moka. Kai kurie turėjo vokiečių kalbos pradmenis ir jaučiasi kiek drąsiau. O labiausiai jį stebina jaunimas, kuris varžosi kalbėti anglų kalba net puikiai ją mokėdamas.
„Ne kartą nustebino jaunimas, tikrai mokantis angliškai, tačiau bijantis keliauti dėl vienos priežasties – baisu kalbėti, padaryti klaidų, nedrąsu dėl savo tarties ir panašiai. Noriu nuraminti visus keliautojus: juk svarbu pasiekti savo tikslą – susikalbėti, gauti parduotuvėje tai, ko norėjai, rasti savo viešbutį pasiklydus, ir tai nebėra mokykla, kur už kiekvieną padarytą klaidelę gali gauti žemesnį pažymį. Kelionės – ne egzaminas.“
Jis pripažįsta, kad ir pačiam buvo sunku „prasilaužti“ kalbėti angliškai, ypač Londone, kur vyko viena pirmųjų jo kelionių dar paauglystėje. „Nebesijaudinau dėl savo tarties po pirmojo susidūrimo su vietiniu autobusų stotelėje. Kai Londone gyvenantis žmogus pats vos kelis žodžius angliškai tegalėjo ištarti, iškart įsidrąsinau.“
