Žinoma, kelionės su šeima, vaikais ar draugais suteikia džiaugsmo ir malonumo. Tačiau vadinamosios solo kelionės – visai kas kita. Tai apie iššūkius ir resursus, sulėtėjimą ir apmąstymą, atradimus ir įkvėpimą. Tai, apie tikrąjį aš.
Vienas kelyje: už ir prieš
Pirma sąmoninga kelionė įvyko sulaukus 29 metų. „Perdegimas“ darbe, neišsipildžiusios svajonės, nuovargis nuo mamos, žmonos, kolegės ir sesers vaidmenų, savų ir svetimų minčių kratinys galvoje, ir nežinojimas, ką su visu tuo daryti. Tad nusprendžiau: dabar arba niekada. Ir štai aš skrendu savo paauglystės svajonės link: intensyvūs anglų kalbos kursai Airijoje su privalomu gyvenimu šeimoje. Tai pirmoji kelionė į užsienį. Čia ateina mintis, kad geriau vėliau, negu niekada.
Ar buvo sunku apsispręsti ir organizuoti visą procesą? Taip. Ar sulaukiau šeimos ir draugų palaikymo, siekiant savo svajonės? Ne. Tik mama post factum mane suprato, prisiminusi, kaip mokykloje išgyvenau dėl to, kad neturėjau galimybių išvažiuoti pagal mainų programą į užsienį.
Ar buvo sunku kitoje šalyje? Taip. Ašaros kambaryje, kad nesiseka išversti, deginantis jausmas „suprantu, bet negaliu pasakyti“, griežtas taupymas visur kur, pamesti pinigai, jautimasis „ne savo kaliošuose“ su jaunuoliais, ką tik baigusiais mokyklą ir laisvai keliaujančiais po pasaulį, jaudulys dėl vyro ir sūnaus.
Tačiau galiausiai beveik laisvai įvaldžiau anglų kalbą, išmokau bendrauti su skirtingais žmonėmis, prireikus paprašyti pagalbos, užmezgiau naujas pažintis, sugebėjau susigalvoti pramogų, nepriklausomai nuo pinigų kiekio kišenėje, o svarbiausia, įgijau pasitikėjimo savimi ir jaučiau neapsakomą malonumą dėl to, kad realizavau savo mažytę ir visiems aplinkiniams kvaila atrodžiusią svajonę. Namuose manęs laukė papildoma premija: nuo mano pečių buvo nuimta dalis atsakomybės dėl šeimos, mat vyras ir sūnus pasirodė esantys gerokai savarankiškesni, nei aš maniau.
Paskui buvo banglenčių stovyklos ant vandenyno kranto, pabėgimai į artimiausius miestelius, ajurvedos kursai įvairiose vietose, tingus voliojimasis prie jūros. Aš mėgavausi savo vienatve, priiminėjau svarbius sprendimus, išsimiegodavau, kėliau sau fizinius iššūkius ir intelektualias užduotis.
Dar be jokios sąžinės graužaties nieko neveikiau, liūdėjau, linksminausi, susipažinau su žmonėmis ir be paliovos plepėjau, užsidariau kambaryje ir tylėjau vienumoje su knyga ir savo mintimis, kaupiau naujus įspūdžius, stebėjau savo pojūčius, matavausi skirtingas kultūras, mokiausi gyventi iš naujo ir kitaip pažvelgti į pasaulį.
Galiausiai vaikai turėjo laimingą mamą, vyras – patenkintą ir geresnę žmoną, o draugai, kolegos ir bičiuliai – nuoširdžią ir pozityviai nusiteikusią moterį. Radau sau tą resursą, kuris mane visiškai pripildo, ir kuris mane iš naujo surenka.
Tokių kelionių pliusai:
1. Pradedate geriau save suprasti
Kartais tenka susipažinti su savimi iš naujo. Tai nuostabus užsiėmimas, suteikiantis didelį potencialą judėjimui pirmyn visose gyvenimo sferose.
2. Mokotės užimti save ir patirti malonumą
Jau nebelaukiate, kad kažkas ateis ir padarys jus laimingus, mylimus ir pailsėjusius. Išmokstate tai daryti patys, sau ir iš vidaus. Dažnai išsiugdžius tokį įprotį dar gaunate premiją – geresnį aplinkinių santykį su jumis.
3. Suteikiate laisvę būti savimi ne tik sau, bet ir aplinkiniams
Kartais mes taip dusiname savo perdėtu rūpinimusi artimuosius, darydami kitiems gerą, kad atsitraukę į šalį ir pamiršę savo reikšmingumą, sulaukiame tikrų netikėtumų. Tai gali būti be mūsų paruošti skaniausi pietūs, pagerėjęs vaiko pažangumas, didesni vyro pasiekimai, tobulesni santykiai su antrąja puse ir draugais, atsiradęs laikas savo asmeniniams interesams ir užsiėmimams. Pasirodo, kad kiti daug ką gali padaryti ir be mūsų, tiesiog kartais mes kitiems nesuteikiame savarankiškumo, dėl nuovargio prarandame jėgas ir paskęstame savo reikšmingumo iliuzijose.
4. Išmokstate būti savimi ir nusiimate kaukes ten, kur jūsų nepažįsta
Ir jums tai gali taip patikti, kad grįžę namo suprasite, jog lengviau, įdomiau ir ekologiškiau būti pačiais savimi.
5. Plečiate savo akiratį, patiriate įvairias emocijas
Įgaunate naujų žinių, įgūdžių, kurie atveria naują pasaulį arba, priešingai, leidžia suprasti, kad neverta išradinėti dviračio. Papildomu privalumu gali tapti įkvėpimas, paleidimas, svarbaus sprendimo priėmimas, pažintis su nuostabiais žmonėmis, įvairios įžvalgos, užsienio kalbos įvaldymas ir daug malonių netikėtumų, kurių toks dosnus mūsų gyvenimas.
Tokių kelionių minusai:
1. Nusivylimas savimi
Kartais nemalonu, skausminga ir apskritai nesuprantama, kaip įmanoma save pamatyti ir pajausti nepažįstamoje vietoje. Sulėtėjęs ir blaivus žvilgsnis į save gali supurtyti sąstingį, priversti įvertinti savo tašką A ir naują maršrutą į tašką B. Svarbu savęs paklausti, ką čia veikiate ir ko norite. Nėra paprasta prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Eiti į kontaktą su žmonėmis ir nesigėdyti prašyti pagalbos.
2. Nusivylimas vieta
Kalba eina apie lūkesčių ir realybės neatitikimą. Svarbu turėti kelionės planą, tačiau visada palikti vietos filosofijai „kaip seksis“. Paprastai sekasi geriau, jeigu nieko nesitikite, ir paprasčiausiai mėgaujatės tuo, ką matote čia ir dabar. Dažnai tikslu tampa ne vieta, o galimybė pažvelgti kitaip į pasaulį ir save jame.
3. Galimas konfliktas su šeima
Prieš jūsų kelionę gali būti nusiteikę sutuoktinis, vaikai, tėvai, bet kas. Geriausia yra susitarti ir nuoširdžiai visiems paaiškinti, kodėl jums reikia pabūti vienumoje su savimi. Tai taip pat ir pasitikėjimo šeima klausimas. Jus gali nenoriai paleisti, tačiau ilgainiui artimieji matys daugiau pliusų jumyse nei minusų jūsų nebuvime.
4. Priklausomybė nuo kelionių
Kažkuriuo momentu suprasite, kad gyvenate nuo kelionės iki kelionės. Svarbu suprasti, kad nuo savęs nepabėgsite, vistiek teks susidurti su kažkuo, ko vengiate, savo galvoje ir kūne. Kartais sąžiningiau ir pigiau išsiaiškinti, nuo ko bėgate.
5. Baimės
Jos visada yra. Kartais didesnės, kartais mažesnės. Ir bijoti yra normalu. Tačiau mes visada esame didesni už baimes. „Jeigu manote, kad nuotykiai yra pavojingi, išbandykite rutiną. Ji – mirtina“, – rašė Paulo Coelho.
Visiškai neraginame pulti keliauti vienumoje. Tačiau pabandyti nors kartą išties verta. Verta nueiti ir įsigyti bilietą iki artimiausio miesto ar lėktuvo bilietą į išsvajotą šalį, ir iš anksto džiaugtis pirma (eiline) kelione. O gal „užkabins“? Ir jumyse gali atsirasti naujas resursas įkvėpimui ir savęs užpildymui. O tai – neįkainojama.
