Pasirodo, jei pilotai mano, kad kažkas negerai, jie prašo skrydžių palydovų pasidairyti, rašo portalas „The Sun“, remdamasis „Stuff NZ“.
Straipsnyje apie įvairius su skrydžiais susijusius keistus nutikimus, diskutuota, kada skrydžio metu keleiviams yra pagrindo sunerimti:
„Jei vyriausiasis skrydžio palydovas eina lėktuvo salonu tarp kėdžių ir neramiai žvilgčioja į langus, tikėtina, kad pilotas paprašė apžiūrėti variklius.“
Net jei paaiškėtų, kad variklis užsidegė, padėtis visgi nebūtų tokia bloga, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Nepanikuokite, statistiškai danguje esate kur kas saugesni nei važiuodami automobiliu“, – nurodoma straipsnyje.
Variklio gedimas nesuteikia pagrindo iš karto nervintis – lėktuvai konstruojami turint omenyje tokią galimą problemą, taigi, keleiviams nereikia nerimauti.
Kiekvienas lėktuvas turi savo ETOPS (Išplėstinio nuotolio dviejų variklių eksploatavimo charakteristikų standartų) reitingą, kuris nustato, kokį atstumą lėktuvas gali skristi vienu varikliu. Pilotai puikiai žino šį reitingą, tad kilus problemai jie rastų saugią vietą ETOPS ribose ir atliktų avarinį nusileidimą.
Apskritai, labai reti atvejai, kai sugenda abu lėktuvo varikliai. Be to, lėktuvai sukonstruoti taip, kad sklęstų, o ne kristų priekiu žemyn iš dangaus, taigi pilotai turi šiek tiek laiko parengti strategiją.
Sugedus abiem varikliams maždaug 11 tūkst. metrų aukštyje, lėktuvas galėtų nuskristi maždaug 97 kilometrus iki susidurdamas su žeme. Pilotas turėtų pusvalandį surasti nusileidimo vietai, jei to prireiktų.
