Kelionės skirtos ne tik akims paganyti į gražius vaizdus, bet ir sužinoti kažką naujo, paragauti dar neragauto. Visada sakau: norite verslo idėjų, norite naujovių – pirmyn į kelionę, net nesvarbu, į kurią pasaulio vietą. Visur atrasite, ką būtų galima pritaikyti ir mūsų valstybėje. Mano galva, gražiausiame Portugalijos mieste Porte, greito maitinimo kavinėse pamačiau ir išbandžiau tai, ką būtina pradėti gaminti Lietuvoje. Mieli maitinimo įstaigų savininkai, prašom – jums nemokama idėja, kuo galite papildyti savo vasariškus meniu. Pirmieji, gali būti, kad susikraus nemenką pelną.
Kažkada mūsų nedidelėje šalyje išpopuliarėjo itališkos picos, amerikietiški burgeriai ir dešrainiai, dabar metas įsileisti portugališkos virtuvės žvaigždę. Sumuštinis „Francesinha“ panašaus pobudžio, kaip ir prieš tai minėti patiekalai. Jame yra duonos, mėsos, daug sūrio ir padažo. Viskas, ką mėgsta Lietuvos gyventojai. Svarbiausia, „Francesinha“ daug kaloringesnė ir, kas patiks taupantiems, arba tiesiog neturintiems pinigų – ženkliai pigesnė. Vien tik pliusus vardiju, bet yra ir minusų – juos tikriausiai išvardintų medikai ir dietologai. Gal net nevardintų, o tiesiog susiimtų už galvų. Nes šis, lietuviams dar neregėtas sumuštinis, tikrai viršija visus sveikos mitybos standartus.
Išvertus „Francesinha“ reiškia „mažas prancūzas“ arba „prancūzaitis“. Šis sumuštinis buvo sukurtas Porte, todėl ir tapo šio miesto įžymybe. Jeigu „Google“ paieškoje tikrintumėte, ką reikia pamatyti ir padaryti Porte – pasiūlymuose būtinai iškristų ir „Francesinha“ pavadinimas.
Garsiuosius sumuštinius čia parduoda ant kiekvieno kampo. Juos ruošia tiek maži kioskeliai, tiek dienos pietus siūlančios kavinės, ir net geri, prabangūs restoranai. Jeigu meniu neturi „Francesinha“, Porte vargiai sulauksi turistų dėmesio. Visi, kas atvyksta aplankyti šio miesto – nori ne vieną kartą paragauti ypatingojo patiekalo. Žmonėms jis taip patinka, kad jį valgo po penkis ir net dešimt kartų.
Ką jau kalbėti apie kitose šalyse ruošiamus sumuštinius. Jie jau spėjo išpopuliarėti Brazilijoje, Čilėje, Prancūzijoje, kai kuriose Vokietijos vietose. Aplink žemės rutulį plinta ir toliau. Tik kiekvienoje valstybėje pridedami įvairūs pakeitimai, pagerinimai ir pabloginimai. Galima rasti net ir vegetarišką šio patiekalo versiją.
Vienoje „Francesinha“ porcijoje vidutiniškai yra 1300 kalorijų (55 procentai riebalų, 24 procentai angliavandenių ir 22 procentai baltymų). Tai – visa griežtos dietos besilaikančio žmogaus dienos kalorijų norma, ir pusė suaugusio vyro normos. Riebalų kiekis viršija visas gydytojų rekomendacijas. Tiesiog tikra cholesterolio bomba.
Tokio greito ir sotaus valgio porcija vidutiniškai kainuoja nuo 2 iki 10 eurų. Kioskai, kurie prašo mažesnės kainos – visuomet apsupti eilių. Žinoma, yra vietų, kurios parduoda po 15 ar 20 eurų, bet jose pirkti nereikėtų.
O dabar panagrinėkime, kaip gi pagamintas garsus patiekalas, kurį tikrai norėsite pabandyti pasigaminti savo namuose. „Francesinha“ sudaro kvadratinė sumuštinių duona, dažniausiai apipjaustytais kraštais, bet koks vytintas kumpis, keptas kiaulienos arba jautienos kepsnys, ypatingoji „Linguica“ (tokia rūkyta-vytinta kiaulienos dešrelė su česnakais ir paprika, atkeliavusi iš Brazilijos), šviežios dešrelės (dažniausiai trumpos ir plonos gaminamos iš kiaulienos, su daug prieskoninių žolių). Taip neapsiskaičiavote, net keturių rūšių mėsa! To dar negana.
Patiekalas apliejamas lydytu sūriu ir storu sluoksniu pomidorų ir alaus padažo. Viskas turi tiesiog mirkti jame. Sumuštinis dažniausiai patiekiamas su aliejuje arba taukuose skrudintomis bulvytėmis. Tai originalusis receptas, bet žmonės linkę viską supaprastinti. Deda kelių rūšių pigiausias dešreles, kumpio, dešrų, keptos arba virtos mėsos. Vietoj lydyto sūrio padažo mikrobangų krosnelėje ištirpdo pačius pigiausius sūrio produktus, skiedžia juos su majonezu arba sviestu.
Sakoma, kad suvalgius tokį sumuštinį vidurdienį, sotumo jausmas nedings iki kitos dienos ryto. Atlikau bandymą ir galiu patvirtinti – viena porcija „užkemša“ bent jau dvylikai valandų. Pirmomis valandomis buvo sunku pajudėti, apėmė tingumo jausmas, labai norėjosi miegoti. Tada palengvėjo, bet į maisto pusę tikrai nesinorėjo žiūrėti. Turėjau nueiti 15 tūkstančių žingsnių, apvaikščioti visą Portą, kad vėl užsinorėčiau bent ko nors užkąsti.
Būtent todėl „Francesinha“ tapo daug ir sunkiai dirbančių žmonių patiekalu. Labiausiai jį pamėgo padavėjai, barmenai, taksistai – žmonės dirbantys ilgas pamainas ir neturintys laiko užkandžiams. Taip pat tie, kas nori maistui išleisti kuo mažiau pinigų. Todėl sakoma, kad Porte gera gyventi juodadarbiams emigrantams. Jie nusiperka vieną sumuštinį visai dienai ir jo visiškai pakanka. Mažai išleisdami maistui daugiau santaupų jie gali nusiųsti savo giminėms į tolimus kraštus. Tikras neturtingųjų džiaugsmas.
Šio riebaus ir kaloringo patiekalo atsiradimo istorijų – daugybė. Seniausia jų siekia Napoleono laikus, tai yra karą tarp jo armijos ir Ispanijos pajėgų. Sakoma, kad būtent Napoleono kariai valgė kažką panašaus į „Francesinha“ – skrudintą duoną su daug įvairios mėsos ir galybe sūrio. Tiesa, tame variante tikrai nebuvo šį patiekalą garsinančio padažo.
Kita, Porte kur kas populiaresnė sumuštinio atsiradimo istorija yra susijusi su didelio masto portugalų emigracija į Prancūziją penktajame ir šeštajame dešimtmečiais. Portugalijoje likusiems giminaičiams emigrantai siuntė ne tik pinigus, bet ir įvairius prancūzų kultūros elementus – maisto ir gyvenimo būdo idėjas. Viena iš jų „prilipo“ labiausiai: „Croque monsieur“ – kepto kumpio ir sūrio sumuštinis.
Būtent „Croque monsieur“ tapo įkvėpimo šaltiniu į gimtinę grįžusiam virtuvės šefui Daniel da Silva, kuris ir laikomas garsiojo sumuštinio išradėju. Pirmiausia jis sukūrė specialų padažą ir į sumuštinį prikrovė vietinių mėsų. Ėmus jį tiekti tuo metu labai populiariame restorane „A Regaleira“ 1953-aisias, „Francesinha“ daugiau niekada nenulipo nuo populiarumo viršūnės.
Dar yra sakoma, kad „Francesinha“ ponas da Silva sukūrė moterims, mat norėjo, kad jos būtų „karštos“ kaip prancūzaitės.
Tiesa, jei tikitės iš Porto parsivežti tobuliausią „Francesinha“ receptą, pamirškite. Kiekvieno restorano šefas turi savo paslapčių, savo ypatingųjų ingredientų, kurių niekada niekam neišduoda.
Bet nereiktų jaudintis. Visi norintys gana lengvai gali jį pasigaminti namuose, nes jau nuo 2000-tųjų firminis „Francesinha“ padažas pardavinėjamas buteliuose daugumoje Porto prekybos centrų. Žinoma, jis ne restoranų kokybės, tačiau tikrai tiks norintiems pamėginti.
Įdomu tai, kad nėra vieno standartinio „Francesinha“ recepto. Restoranai šį sumuštinį mėgsta interpretuoti savaip, vis mėgindami atrasti patį geriausią skonį. Pavyzdžiui:
„Café Barcarola“ – su krevetėmis;
„Café Ábaco“ – su ant žarijų kepta kiauliena;
„A Cascata“ – su grybais ir grietinėlė;
„Restaurante Cunha“ – dar didesnė porcija nei įprastai.
Jeigu keliausite į Portą ir jau dabar svajojate suvalgyti šį sumuštinį – dar kelios rekomendacijos. Ne dėl keistų, pakeistų receptų, bet dėl aplinkos arba kokybės.
„O Golfinho“ – draugiška atmosfera, toks kaimiškas, ne prabangus stilius.
Adresas: Rua Sá Noronha, 137, Porto.
„Santiago f“ – šeimos restoranas, tapęs vienu garsiausiu mieste, tiekiančiu išskirtinio skonio „Francesinha|. Šis restoranas ir specializuojasi ypatingojo sumuštinio gamyboje. Jie žino, ką daro.
Adresas: Rua Passos Manuel, 198, Porto.
„Lado B“ teigia gaminantys geriausią „Francesinha“ pasaulyje, o jų tikslas – šį sumuštinį paversti visame pasaulyje mėgstamu ir gaminamu patiekalu.
Adresas: Rua Passos Manuel, 190/192, Porto.
„Bufete fase“ – taip pat šeimos verslas. Čia „Francesinha“ padažas kiek švelnesnis nei daugumoje vietų, jis tinka net vaikams ir jautresnio skrandžio savininkams.
Adresas: Rua Santa Catarina , 1147, Porto.
„O Alfonso“ – žinomas ne tik dėl savo „Francisinha“, bet ir dėl „altorėlio“ garsiajam „F1“ lenktynininkui Ayrton Senna. Mašinų modeliai, paties legendinio lenktynininko figūrėlės – nusiteikite teminei vakarienei.
Adresas: Rua da Torrinha, 219, Porto.
„Francesinha Café“ yra laimėjusi prizus šio patiekalo konkursuose, tad verta paragauti ir jos siūlomo varianto.
Adresas: Rua da Alegria 946, Porto.
Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Portą neturime. Tačiau išbandyti „Francesinha“ jų gimtinėje galite nuskridę į Lisaboną, o tada nuomotu automobiliu arba vietiniu autobusu nuvykę iki Porto. Skrydžius Vilnius – Lisabona, su trumpu persėdimu Rygoje siūlo kompanija „Airbaltic“. Reisai vykdomi du kartus per savaitę.
