Kartu su mokslininkų grupe pajudame link tirpstančio ledyno – plauksime imti tyrimų, fotografuoti ir filmuoti akivaizdžių klimato kaitos pasekmių, apie kurias visi daug girdėjome, bet ne visi tiki, kol nepamatė.
Ruošdamiesi sužinojome, kad šiandien anksti ryte ėję kolegos išvydo įdomų dalyką – meškos pėdsaką, atsiradusį ne seniau kaip prieš dvi dienas. Toks jausmas, kad tave visą laiką kažkas stebi.
Prieš keliaudamas turiu persirengti specialiais drabužiais – jie reikalingi, jei netyčia atsidurtum šaltame vandenyje. Užsivilkęs kostiumą, jaučiuosi kaip kokio kompiuterinio žaidimo personažas.
Plaukiame prie pat ledyno tirpimo zonos. Aplink mus visur yra ledyno atplaišos – viena yra apie 20–30 metrų pločio. Kaip sako mokslininkai, tai reiškia, kad per metus tokia dalis ledyno atitrūko nuo pagrindinio ir ji jau yra pasmerkta tirpimui. Štai tokiu tempu tirpsta ledynai Svalbarde.
Akims ir ausims gražu, o moksliškai – tragedija. Galima matyti ledyno pakraštį ir jis tirpsta tiesiogine žodžio prasme – vanduo varva iš visų pusių. Man kartu su mokslininkais norisi verkti.
Toks plaukiojimas gali trukti iki penkių valandų. Mokslininkai fiksuoja viską aplink, ieško skirtumų tarp vienos ir kitos vietos.
Išsilaipinome salelėje, kurioje anksčiau buvo ledas – dabar jis ištirpęs ir liko keista klampi masė, kuri man primena molį. Eiti per ją sunku, klimpsti.
Labai keistas jausmas plaukti vandens telkiniu, kuris ne tik neturi jokio pavadinimo, bet ir nėra ištyrinėtas. Tu nežinai, kas yra po tavimi bei ko galima tikėtis. Visame tame yra šiek tiek mistikos. Bet kai valtyje esi su protingais žmonėmis, yra drąsiau, nes jie viską gali paaiškinti.
Be to, kad čia esantys mokslininkai yra labai protingi, mane nustebino beprotiškas jų atsidavimas darbui ir darbo valandų neskaičiavimas. Jie pradeda itin anksti ryte, o grįžta vėlai vakare. Pavyzdžiui, yra 23 val. vakaro ir tik dabar trys mokslininkai parplaukia iš savo šios dienos darbų.
Tai buvo viena įdomiausių, ekstremaliausių ir šalčiausių mano gyvenimo kelionių. Tokia, kurią prisiminsiu amžinai. Po jos porą savaičių sirgau bronchitu, šiek tiek atsirado odos problemų, bet tik tiek. Ačiū visai mokslininkų komandai, kad taip mums padėjo, viską papasakojo ir parodė. Jūs esate tikri superherojai.
Daugiau apie liūdną mūsų pasaulio realybę dėl klimato kaitos žiūrėkite naujausioje „Orijaus kelionės. Ekspedicija Arktyje“ laidoje.
