Juk yra sakoma, kad šitam miestui reikia duoti vieną šansą, pamatyti jį, pajausti bent vieną kartą ir iškart gims meilė iš pirmojo žvilgsnio. Aš galiu patvirtinti, kad man irgi taip buvo. Nors pirmą ir paskutinį kartą Stokholme lankiausi be galo seniai, prisimenu šį miestą tik iš gerosios pusės. Ir labai norėjau čia sugrįžti.
Viso pasaulio miestų lankymui tinkamą laiką galima būtų skirstyti pagal metų laikus. Ir pavyzdžiui Stokholmas man yra rudens miestas. Vasara jis per daug tuščias ir nurimęs, žiemą per daug šaltas, o štai ruduo jį atskleidžia visomis spalvomis ir kampais.
Nors Švedijos sostinė yra didžiausias miestas visoje Skandinavijoje – tuo pačiu jis ir kompaktiškas, patogus, puikiai tinkamas savaitgalinei kelionei. Dviejų ar trijų dienų čia pilnai pakanka, pamatai tiek, kad ir vėl norisi grįžti.
Geriausia su Stokholmu pažintį pradėti nuo Gamla Stano. Būtent taip vadinamas Stokholmo senamiestis – didžiausias ir geriausiai išsilaikęs Viduramžių centras Europoje. Daug pasaulį skersai išilgai apkeliavusių žmonių Gamla Staną tituluoja kaip gražiausią pasaulio senamiestį. Čia, aišku, galima ginčytis, vieniems patinka vienoks stilius, kitiems – kitoks, bet kad čia yra be galo jauku, tai tikrai negali nesutikti. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl čia viskas taip gerai išsilaikė yra tai, kad čia negali važinėti jokios transporto priemonės, senamiestyje tiktai pėsčiųjų gatvės. Tu visur vaikštai ir gali jaustis saugus, kad ant tavęs niekas neužvažiuos.
Gamla Stanas yra viena iš keturiolikos Stokholmo salų, pati pagrindinė ir seniausiai apgyvendinta. Joje iki šiol galima apžiūrėti septyniolikto ir aštuoniolikto amžiaus pastatus, kurie beje, dėka didelių švedų pastangų išliko puikios būklės.
Keliaujant čia svarbu žinoti, kad Švediją nori tapti pirmąja pasaulyje šalimi be grynųjų pinigų. Tai reiškia, kad keliaudami čia jūs privalote su savimi pasiimti banko kortelę, nes Švedijoje daugelyje vietų jūs tiesiog neatsiskaitysite grynaisiais. O štai banko kortelės priimamos absoliučiai visur: turguje, kioskuose, parduotuvėse. Už visas paslaugas galite atsiskaityti kortele.
Švedai atvirai sako, kad jiems nepatinka turėti grynųjų, atseit tai purvina, nesaugu ir juos naudojant įsivelia daugiau visokių klaidų. O štai kai viskas elektroninėje erdvėje, kai pinigai virtualūs – mažiau betvarkės ir nesklandumų, tiesiog ramesnis gyvenimas. Štai todėl Švedija jau dabar yra šalis, kurioje apyvartoje esančių grynųjų kiekis – mažiausias visame pasaulyje.
Įsivaizduokite, didelė dalis jaunų švedų nėra laikę savo rankose švediškų pinigų: nei popierinių banknotų, nei metalinių centų, nes jiems tiesiog nereikia, o tėvai nuo mažų dienų vaikus moko vietoj grynųjų naudoti banko korteles ir vaikiškus dienpinigius perveda į vaikams sukurtas banko sąskaitas. Vaikai jau mokykloje ar eidami į mokyklą atsiskaitinėja kortele.
Tokiu būdu ir tėvai jaučiasi daugiau kontroliuojantys savo vaikus. Banko ataskaitoje gali patikrinti ar atžala laiku pavalgė, ką ir kur pirko, kiek išleido, ar dar turi santaupų ir panašiai.
Dar daugiau įdomybių iš Švedijos sostinės pamatysite naujoje „Orijaus kelionės“ laidoje.
