„Pinigų trūkumu skundžiasi tik tinginiai, kurie nieko nedaro“, – sako originalumu visame Biržų rajone garsėjanti Ona Gružauskienė.
Kirkilų kaime, Ežerėlio gatvėje, savo namų kieme ji atidarė turistams skirtą stovyklavietę „Prie įgriuvėlės“, kurioje įvairiais būdais užsidirba iš turistų, keliaujančių po mūsų šalį. Latviai, estai, lenkai, vokiečiai, skandinavai, o ir labai daug pačių lietuvių važiuodami pro Biržus užsuka pas Oną bei plačiai atveria pinigines.
„Žmonėms nusibodo eiliniai, paprasti viešbučiai. Neįdomu, norisi kažko naujo ir nematyto“, – pasakoja Ona ir gudriai juokiasi.
Turistams ji nuomoja viską, ką tik turi aplink savo trobą.
„Galima nakvoti klėtyje, ant čiužinių prikimštų šienu arba galima miegoti žaginyje, kitaip sakant – šieno krūvoje“, – siūlo ši šeimininkė.
Ona drąsiai galėtų važiuoti per visą Lietuvą ir mūsų kaimiškųjų rajonų žmonėms dėstyti kursą „kaip užsidirbti iš kvailų turistų“. Ši moteris negali atsistebėti miestiečiais, kurie važinėdami po mažesnius miestelius ir kaimus stebisi pačiais elementariausiais kaimo žmogui dalykais. Vištomis, gaidžiais, antimis, karvėmis, ožkomis, šieno kalnais, vandeniu iš šulinio ir t. t.
„Didžiuosiuose miestuose užaugo tokia karta, kuri nėra pratusi prie kaimiškų dalykų. Jie nematė nei mūsų auginamų gyvūnų, nei kaip mes maistą ruošiame. Viskuo stebisi, viskas jiems įdomu“, – kalba Ona ir tuo labai džiaugiasi.
Nes jai patinka priimti turistus, pasakoti apie gyvenimą kaime ir už tai dar gauti pinigėlių.
„Tai vieta, kur galite ne tik smagiai praleisti popietę ežero pašonėje, bet ir išmokti amatų bei išragauti įvairių patiekalų. Šioje sodyboje mokoma megzti ant grėblio, daryti kilimus ant dviračio rato, siūti nagines bei leistis į „Vilnos kelią“, kuriame mokoma, kaip kirpti avis, vilną karšinti bei verpti“, – internete turistams prisistato Ona.
O kaip papildomas paslaugas nurodo nakvynę stovyklavietėje aplink savo namus. Nors nei svečių namelių, nei vagonėlių ant ratų ar net palapinių čia nematyti.
„Paprastų eilinių lovų, įprastų svečių kambarių kaip viešbutyje aš neturiu. Tokių aplink Biržus daug, o pas mane galima žymiai įdomiau apsistoti“, – didžiuojasi Ona.
Visus į „Prie įgriuvėlės“ atvažiavusius svečius čia pasitinka didžiulė pačios šeimininkės skulptūra, kurią ji pasigamino iš palūžusios lėlės, nutriušusio rožinio peruko ir senos vestuvinės suknelės.
„Kai kam mano skulptūra atrodo kaip baidyklė paukščiams baidyti. Nieko, nepykstu, galima ir taip pagalvoti, ji tikrai atlieka šitą funkciją. Dar kaimynas pagalvojo, kad ją pastačiau tam, jog vagis atbaidyčiau, nes visada atrodo, kad kieme stovi kažkoks žmogus. Net jis pats sykį apsiriko, pagalvojo, jog ten aš stoviu ir ko nors laukiu.
Toks ir yra tikslas, kad visi atvykę pas mane į svečius jaustųsi, jog yra laukiami. Esu labai svetinga ir noriu tą parodyti“, – sako rožinę spalvą labai mėgstanti Ona.
Dėl to pati nusidažė plaukus rožine spalva, o kad būtų dar ryškesnė – vilki tokio paties atspalvio suknelę.
„Žmonės pavargo nuo tamsių spalvų, nuo gedulo. Norisi linksmiau, ryškiau, todėl jiems patinka, kad visus pasitinku tokia pasipuošusi. Pamato mane ir nuotaika iškart geresnė“, – tikina svetingumu garsėjanti šeimininkė.
Visus atvykusius jis ragina neskubėti ir pasilikti kuo ilgiau. O tam, kad žmonės prarastų laiko nuovoką, pradeda pasakoti savo istorijas, kurių turi be galo daug. Nuo to, kaip tapo Lietuvos rekordininke ir pagamino ilgiausią mūsų šalyje kiliminį taką, iki to, kaip gamina įvairius menus.
Daug aplinkinių stebisi, kaip Ona gali užsidirbti pinigus iš kaimo žmonėms visai paprastų, kasdienių dalykų, kai kurie ją net kritikuoja. O pati Ona dėl to visai nepergyvena.
„Niekada nebuvau tokia, kaip visi, aš originalus žmogus. Buvau tokia ir visą gyvenimą liksiu“, – sako ji.
Bet prisipažįsta, kad nuomoti šieną sugalvojo ne pati. Tokios paslaugos ėmė pageidauti patys pas ją atvykstantys turistai.
„Tiesiog kažkas pradėjo sakyti, kad turi šeimos narių, kurie niekada nemiegojo ant šieno. O juk tai nuostabus dalykas. Todėl atsirado paklausa“, – pasakoja originalioji kaimo turizmo verslininkė.
Miestiečiai pas šią biržietę gali užsisakyti dvi skirtingas paslaugas, susijusias su šienu. Tie, kam reikia daugiau komforto – yra specialūs, juo kimšti čiužiniai. Juos moteris suneša į savo ūkio daržinę, sudeda vieną šalia kito, patiesia patalais ir suguldo lankytojus.
Kitas, įdomesnis ir ekstremalesnis variantas – užsisakyti žaginį. Tokiu kai kuriems miestiečiams keistu žodžiu vadinama speciali šieno konstrukcija.
„Žaginys (žaiginys) – dvi suremtos tvorelės šienui ar javams džiovinti“, – aiškinama enciklopedijose. Iš šono primena trikampę šieno palapinę.
Ona stengiasi, kad jos svečiams būtų jaukiau, todėl savo rankomis pastatytą žaginį ji specialiai įrengė taip, jog šis būtų tinkamas nakvynei. Iš vidaus šieną ji apdengė permatoma medžiaga, iš abiejų šieno krūvos galų pritaisė užuolaidas, kurios čia veikia kaip langai ar durys.
„Kada nori gali atsidaryti ar užsidaryti. Labai patogu, kai vėjas ar lietus, be to, suteikia privatumo“, – sako ji.
Puikiai suvokdama, kad miegoti šiene Lietuvos klimate gali būti žvarboka, ant grindų padėjo čiužinį, ant jo prikrovė patalų. Va, ir viskas, svečiai gali prigulti, pailsėti. Tiesa, Ona savo klientus įspėja, kad naktimis jie gali sulaukti svečių.
„Čia gamta, natūralios sąlygos. O gamtoje būna visko. Neslepiu, kad po kiemą kartais laksto dideli pacai ir žiurkės. Nors katinai juos gaudo, bet būna, jog ne visus išgaudo. Todėl įspėju, kad neišsigąstų, jeigu naktį koks vienas prabėgs pro žaginį“, – aiškina Ona.
Taip pat ji savo svečiams siūlo nebijoti vabzdžių, kurių aplink šieną tikrai netrūksta.
„Jeigu jie nori tikro kaimo jausmo – prašom. Tikras kaimas, kuriame ne vien tik komfortas. Visko čia būna“, – juokiasi Ona.
Iš žmogaus ji ima 10 eurų mokestį, už tai dar pagamina pusryčius arba vakarienę, taip pat kaimo stiliumi. Ant laužo išverda sriubą primenančią košę iš įvairių grūdų ir daržovių.
