Galima rinktis aplankyti rusišką miestą Barencburgą – tie, kas buvo, sakė, kad jausmas kaip tikroje Rusijoje – liūdna ir nyku, be to, ten daug priešiškai nusiteikusių asmenų. Arba galima nuplaukti pažiūrėti, kaip atrodo apleistas vaiduoklių miestas Pyramidenas – šis variantas man skamba daug įdomiau.
Atplaukėme prie keistosios Svalbardo dalies. Daug metų tai buvo Sovietų Sąjungai priklausantis angliakasių miestas. 90-ųjų pabaigoje buvo nuspręsta jį uždaryti, apleisti. Dabar tai yra vienas žinomiausių pasaulyje miestų-vaiduoklių.
Išsilaipiname iš laivo ir žengiame į sovietinę žemę. Čia iš viso gyvena apie 13 žmonių, 10 iš jų yra Rusijos piliečiai, du – gruzinai, vienas – čečėnas. Rekomendacija iš mūsų švedės gidės – žiūrėti aplink, nes tai yra viena iš tų vietų, kur nuolatos pasirodo baltosios meškos – kiekvieną savaitę bent po kelis kartus. Dėl to atitolti nuo gido čia yra griežtai draudžiama.
Kaip pasakojau ankstesnėje laidoje, šiame salyne galioja keistos taisyklės ir įstatymai, kurie leidžia žmonėms čia įsikurti iš viso pasaulio. Rusija, tais laikais dar Sovietų Sąjunga, buvo viena tų, kurie šia teise nusprendė pasinaudoti ir pasistatė sau du miestelius. Vienas iš jų vis dar naudojamas, o kitas buvo štai čia.
Viskas čia palikta taip, kaip buvo 1998 metais. Susirinko savo darbininkus, išsivežė į kitą miestą ir nuo to laiko niekas nėra pakeista.
Nemaloniausias dalykas, dėl kurio iš karto per kūną perėjo šlykštus jausmas – mus iš pradžių pasitiko sovietų vėliava, o dabar prieš akis kabo ir Rusijos. Atrodo, kad esi Norvegijoje, bet matai tokią vėliavą, girdisi rusų kalba.
Šitas miestas Sovietų Sąjungos buvo pastatytas tam, kad gyventojai kastų anglis. Sakydavo, jog miestas tuo metu klestėjo. Juokingiausias dalykas, kad šita kasykla net pačiais savo sėkmingiausiais metais buvo nuostolinga, nenešė jokio pelno. Anglis buvo naudojama tik tam, jog apšildytų miestą.
Miestas yra pilnas visiško absurdo – ant kalno parašyta „Peace“ (liet. taika), žemiau – kūjis su pjautuvu. Rusai pasauliui linki taikos. Norisi tiesiog atsistoti ir juoktis iš visko.
Vienintelė vis dar veikianti įstaiga – senas sovietinis statinys, kuriame vietiniai įrengė viešbutį.
Miestelis tikrai nedidelis, pėsčiomis apeinamas per 20–30 minučių. Į kai kuriuos pastatus leidžiama įeiti ir pasidairyti aplink. Tiesa, įspėja, kad už saugumą turistai atsako patys.
Šlykščiausia vieta mums, buvusioms okupantų užgrobtoms šalims – okupantų simbolis – Leninas. Čia iki šiol stovi jo statula.
Jeigu nori čia pasilikti, gali kreiptis į viešbutį, užsirezervuoti iš anksto kambarį ir pabūti, pavyzdžiui, parą. Bet ačiū, ne. Jausmas čia šlykštus. Ir ne todėl, kad viskas apleista, o dėl rusiškų sovietinių reliktų.
Daugiau žiūrėkite specialioje „Orijaus kelionės. Ekspedicija Arktyje“ laidoje.
