Taip pat skaitykite: Paslaptingiausias Balkanų vienuolynas, kuriame naktį praleisti galite ir jūs
Beratis ir jo apylinkės yra svarbus šalies žemdirbystės rajonas, su gerai išvystyta tabako, vynmedžių, alyvmedžių auginimo ir aliejaus gamybos pramone, sodininkystė, turizmas. Mieste veikia istorijos, ikonų ir etnografijos muziejai.
Nepaisant 1851 m. miestą sukrėtusio smarkaus žemės drebėjimo, čia yra išlikusių XIII a. miesto tvirtovės sienos fragmentų, su tvirtovėje esančiomis XIII a. bažnyčių liekanomis. Ant kalno šlaito išsidėsčiusių XV–XIX amžiaus gyvenamųjų namų kvartalų ir jų liekanų, taip pat - ortodoksų bažnyčių: XIII a. Šv. Mergelės Marijos, su XVI a. freskomis, XVIII a. soboras, su XIX a. ikonostasu, XIV a. šv. Trejybės bažnyčia, XIII a. šv. Teodoro bažnyčia su XVI a. freskų liekanomis, XII a. šv. Mykolo bažnyčia – ikonų muziejus, XVI–XIX a.
Mieste gausu ir mečečių, žymiausios kurių - XV–XVI a. sandūros Karališkoji, 1555 m. – Švininė, 1827 metais pastatyta mečetė. Įspūdingu grožiu žavi ir 1780 m. Osmanų imperijos laikotarpio akmeninis septynių arkų tiltas per Osumo upę, 1790 m. pastatyta bektašių (žinomų kaip islamo sekta) šventovė.
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų ir administracinių pastatų. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, mečečių, bažnyčių.
Beratis, dėl savo grožio bei unikalaus osmanų architektūrinio ir urbanistinio paveldo, yra įrašytas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą. 1961 m., Albanijos komunistų partijos sprendimu, miestas, kartu su Girokastra, turi miesto – muziejaus statusą. Dėl tankaus miesto užstatymo ir gausaus, dideliais langais istiklintų, fasadų skaičiaus, miestas poetiškai apibūdinamas kaip „Tūkstančio langų miestas“.