Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Ventspilis paminėtas 1290 m., miesto statusą įgijo 1378 m. Gyvenvietė kūrėsi aplink Livonijos ordino pilį (dabar joje veikia modernus muziejus), prie Ventos, kuri teka ir per Lietuvą, žiočių. Iš čia kilo jos pavadinimas – Ventos pilis. Viduramžiais miestas priklausė Hanzos lygai.

Į šiaurės vakarus nuo Rygos esantis Ventspilis įsikūręs ant Baltijos jūros kranto. Čia veikia neužšąlantis jūrų uostas, tapęs svarbiu tranzito iš Rytų į Vakarus tašku. Didžiuliai rusiškos naftos bei kitų žaliavų kiekiai čia kraunami į laivus ir keliauja toliau. Uosto gaunamas pelnas pavertė bene turtingiausiu Latvijos miestu.

Tiesa, kalbama, kad aitvaru, nešančiu turtus, tapo ir meras Aivaras Lembergas, kurio vardas buvo minimas korupcijos skandaluose.

Prieš dešimtmetį pagilinus kanalą į Ventspilį, kuriame gyvena apie 40 tūkst. žmonių, gali atplaukti didžiausi krovininiai laivai. Tuo metu latviai ir užsieniečiai gali keliauti keltais į Švediją ir kitas kaimynines šalis.

Maždaug 30 km į šiaurę nuo Ventspilio sovietmečiu buvo įrengtas slaptas tarptautinis radijo astronomijos centras. Apie jo egzistavimą latviai sužinojo tik prieš keliolika metų, pasitraukus sovietams.

Ventspilis garsėja krepšinio komanda, kuri pastaraisiais metais keletą kartų tapo šalies čempione, o 2002 m. laimėjo trečią vietą NEBL. Miesto futbolo komanda „FK Ventspils“ 2006 m. pirmą kartą laimėjo Latvijos čempionatą. Be to, čia iškilo Olimpinis centras, kuriame suplanuotas šildomas stadionas, sporto arena, krepšinio ir ledo ritulio salės, teniso kortai, baseinas ir čiuožykla.

Kai Ventspilis minėjo 700-ąsias įkūrimo metines, jo gatvės ir pastatai vis dar buvo pažymėti sovietų valdymo ženklais. Tai nė iš tolo nepriminė šlovingų XVII a. dienų, kai viešpatavo kunigaikštis Jacobas, ar sparčios miesto plėtros XX a. pr.

Tačiau dabar Ventspilis giriasi bene švariausiomis ir geriausiai visoje šalyje apšviestomis gatvėmis, renovuotais daugiabučiais bei aplinkos tvarkymo programa. Bendradarbiaudamas su vietos verslininkais ir olandų ekspertais, miestas iš „ekologinės katastrofos vietos“ tapo prižiūrėtu ir besirūpinančiu aplinkosauga.

1999 m. uostamiestis pirmasis Latvijoje savo paplūdimiui gavo Mėlynąją vėliavą – aplinkos švarumo ir kokybės ženklą. Ventspilį puošia ne vienas fontanas ir gėlynas.

Čia įrengtas kempingas, veikia vandens pramogų, nuotykių, riedlenčių parkai, vaikų miestelis, elnių sodas, Pajūrio gamtos muziejus, Herberto Dorbės muziejus „Protėvių dulkės“. Turistus traukia „Uosto galas“, Pietų molas, „Inkarų takas“, „Džiunglių takas“. Mieste taip pat veikia aukštoji mokykla, Aukštųjų technologijų parkas.

Prieš keletą metų Ventspilyje vyko „Karvių paradas“ – viešas meno renginys, kurio metu tapomos ar kitaip dailinamos iš stiklo pluošto pagamintos karvės. Tąsyk savo išmonę demonstravo ir du Lietuvos menininkai – Marius Jonutis bei Dainius Liškevičius. Renginyje dalyvavę „Brainstorm“ muzikantai karvę „pavertė“ mėsainio įdaru.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją