Slidinėjantis draugas – geriausias mokytojas
Užsinorėjusiems išbandyti slides, P. Bukinas pataria susirasti slidinėjantį draugą ir paprašyti jo pagalbos. „Galima kreiptis pagalbos ir į parduotuvės konsultantą, bet dažnai jis gali įsiūlyti visiškai ne tą, ko reikia, nes būna, kad pats konsultantas nėra ant slidžių stovėjęs, tiesiog yra geras vadybininkas“, – aiškino pašnekovas.
Slidininkas taip pat neatmeta galimybės informacijos ieškoti internete, bet, pasak jo, naujokui bus sunku tokioje gausybėje informacijos atrinkti naudingą ir klaidinančią informaciją. „Geriausia kreiptis į slidinėjantį draugą, jis tikrai padės“, – tikino ne vieną Lietuvos ir užsienio slidinėjimo trasą išbandęs P. Bukinas.
Instruktoriaus pagalba naudinga
Galima pirmiesiems kartams į pagalbą pasikviesti ir instruktorių, tačiau tuo reikėtų pasirūpinti iš anksto, nes slidinėjimo punktuose jie ne visada būna.
„Dauguma žmonių galvoja, kad slidinėti yra paprasta ir visko išmoks patys. Ir vietoje to, kad valandėlę pasimokytų su instruktoriumi, kankinasi patys ilgai ir nuobodžiai. Galbūt net išmoksta kažkaip čiuožti, bet ateina laikas ir visgi kreipiasi į instruktorių. Paskui viskas iš naujo: pamiršti tai, ką išmokai neteisingai ir turi pradėti viską beveik nuo nulio“, – teigė P. Bukinas ir primygtinai patarė naujokams bent porą valandų ar, geriausia, porą dienų po keletą valandų paslidinėti su instruktoriumi.
Nuomotis ar pirkti?
Paklaustas, ar naujokui reikėtų įsigyti nuosavas slides bei specialią aprangą, ar užtektų visą reikiamą inventorių išsinuomoti, o apsirengti tai, kas yra spintoje, žiemos sporto mėgėjas patarė pirmą kartą pasinaudoti nuomos paslaugomis.
„Jei pradedantysis planuoja slidinėti tik porą dienų per žiemą, patariu nuomotis. Apskritai, pirmą kartą galima susipažinti su slidininkais ant kalno, pasitarti, kaip ir ką išsirinkti“, – patarimų negailėjo patyręs slidininkas.
Kalbant apie slidinėjimui skirtą aprangą, P. Bukinas patarė nė negalvojus įsigyti specialius neperšlampančius drabužius: „Galite ir su džinsais slidinėti, tačiau nereikės nė patarimų prašyti, kai po pirmo nusileidimo, tiksliau nugriuvimo, džinsai sušlaps“.
Kalnų ar lygumų slidės?
Nežinantiems, kokias slides išbandyti – skirtas lygumų trasoms ar kalnų, pašnekovas pataria žiūrėti, kas labiau žavi. „Kalbant apie paprastas lygumų slides, su jomis galima čiuožti bet kur: nuo kalniuko, per ežerą ar mišką. Bet tai labiau pasivaikščiojimas, nei čiuožimas“, – juokėsi slidininkas.
Kalnų slidinėjimui skirtų trasų Lietuvoje ir Vilniuje yra pakankamai daug, tačiau vaikinas su nusivylimu priduria, kad mūsų kaimynai latviai šioje srityje yra labiau pasikaustę: „Pas juos yra gausesnis pasirinkimas ir geresnės sąlygos, todėl vis daugiau lietuvių slidinėja Latvijoje.“
Tačiau nereikia sakyti, kad Vilniuje negalima rasti, kur paslidinėti. Daug metų slidinėjantis pašnekovas remonendavo kelias slidinėjimo trasas sostinėje: Liepkalnį, Šilo bei Rokantiškių kalnus. „Šilo kalno entuziastai, neturėdami reikiamos technikos, kalną paruošia geriau nei Liepkalnio specialsitai, kurie turi tą techniką“, – pridūrė P. Bukinas.
Reikia turėti sveiko proto
Dauguma susidomėjusių žiemos sportu baiminasi, kad pirmuosius bandymus čiuožti lydės traumos ir įvairūs susižalojimai. Tačiau pašnekovas nuramina, kad viską reikia daryti palaipsniui, o tada ir traumų bus mažiau.
Jis patarė pirmiausia mokytis čiuožti ant mažo kalniuko ar lygumoje, o ne tiesiai „šauti“ ant pačio aukščiausio kalno. „Žinoma, atsiranda drąsuolių, kurie lenda ant kalno neįvertinę savo galimybių. Ar jie bijo? Galbūt, bet sveiko proto jie, deja, turi nedaug“, – priduria vaikinas.
Pasak jo, negalima peržengti savo galimybių ir bandyti kažką sužavėti. Jei slidininkas išmoks kontroliuoti savo greitį ir slydimo kryptį, nebus baisus joks kalnas.
