„Žaliųjų“ miestas, kuriame homoseksualai turi savo gatvę

Su Perpasaulį.lt redakcija susisiekė jau 5 mėnesius Kanadoje gyvenanti lietuvė Rasa Bajoriūnaitė. Prieš beveik pusę metų į „kitą žemėlapio pusę“ persikrausčiusi tautietė buvo prisipildžiusi motyvacijos išbandyti save, pasisemti naujų idėjų, praplėsti akiratį. „Išvykau turėdama pinigų tik pirmam mėnesiui, daugiau neturėjau nieko: nei darbo, nei gyvenamos vietos, nei būrio draugų.“ Kanadoje Rasa pradėjo rašyti blog'ą, kuriuo toliau dalinamės su savo skaitytojais.

Taip pat skaitykite: 10 rojumi žemėje turėjusių tapti didmiesčių, kurių veikiausiai niekada nebeaplankysite

arba: Vaizdingiausi pasaulio keliai

Vankuveris - tobula vieta tiems, kurie domisi sveika gyvensena, tiems kuriems rūpi planetos likimas. Vankuverio tikslas yra 2020 metais tapti „Žaliausiu“ miestu visame pasulyje. Ir toks siekis yra visai realus - netgi nežinant apie tokius Vankuverio ketinimus, matosi, kad miestas iš visų jėgų stengiasi būti ekologiškas.

Čia pilna šiukšliadėžių, skirtų atliekoms rūšiuoti, visi ir namuose sąžiningai rūšiuoja šiukšles, o to nedarantiems gresia bauda.

Bauda, beje, visiškai reali - tai galėtų paliudyti vieni mano draugai. Be to, Vankuveris - vizualiai labai žalias miestas, čia gatvėse auga labai daug medžių, gyvatvorių, gėlių, daug sutvarkytų parkų ir skverų. O ir patys gyventojai nieko neverčiami stengasi gyventi sveikai.

Aktyvus laisvalaikis - jau nebe siekiamybė

Nors mėsainio kompleksas ar kibiras ledų (taip, didelis kibiras) kainuoja tik 5 dolerius (lyginant su mūsų atlyginimais tai yra apie 3 Lt), čia mažai nutukusių žmonių.

Taip, Vankuveryje dažnai žmonės žiūri, ką deda į burną. Aš, manau, jei čia gyvenčiau ilgai, neatsilaikyčiau ir tapčiau kiek riebesnė...

Be to, vankuveriečiai mėgsta aktyvų laisvalaikį. Pakrantėje daugybė žmonių bėgioja, važinėja dviračiais ar riedučiais, gatvėse pilna riedlentininkų. Dauguma mėgsta kopti į kalnus, o žiemą slidinėti

.

Viešoje vietoje rūkyti čia visiškai draudžiama praktiškai, be jokių išimčių. Taip, Vankuveryje nepavojinga giliai įkvėpti.

Apie kanadietišką toleranciją ir liaudies margumą

Šiandien stotelėje mačiau moterį. Aukšta, pasitempusi, skoningai apsirengusi, gražiai sušukuotais plaukais. Tikra moteris. Žvilgsnis, laikysena, eisena... Ji buvo ne viena. Šalia jos stovėjo kokių 8 metų berniukas.

Tikriausiai sūnus. Kalbėjosi jie kažką. Žmonės žvilgčiojo į moterį. Na, ir aš į ją žiūrėjau šiek tiek ilgiau nei šiaip gatvėj žiūriu į kitas sutiktas moteris. Žavėjausi ja, bet kartu buvo gal šiek tiek gaila ir liūdna. Kad ir kaip smarkiai ji spinduliavo moteriškumu, jos vyrišką lytį išdavė kruopščiai nuskusta barzda. Taip, šalia manęs stovėjo vyras.

Vankuveryje daug tokių žmonių. Čia nieko nebestebina du meiliai apsikabinę vyrai, bare gurkšnojantys alų ar einantys gatve susikibę už rankučių. Čia pilna vyrų dėvinčių moteriškus drabužius.

Porą kartų mačiau senuką, apsirengusį languotą mokyklinį sijonėlį ir rožinį megztuką, apsimovusį ilgas baltas kojines iki kelių ir užsidėjusį ant galvos geltonų plaukų peruką. Taip, jis jaučiasi mokinukė. Na ir tiek.

Pusė miesto gyventojų - imigrantai

Čia niekas tokių žmonių neapmėto akmenimis. Taip, jie kitokie. Taip, jie traukia akį. Bet kitoniškumas čia yra absoliučiai toleruojamas. Čia homoseksualai netgi turi savo gatvę!

Nesvarbu, kaip tu atrodai, kokios esi pakraipos, kokį darbą dirbi, įgalus ar neįgalus esi, iš kokios esi šalies, kokia kalba kalbi ar kokia tavo odos spalva. Vankuveris - tai miestas, kuriame vyrauja visiška demokratija ir laisvė. Jokios diskriminacijos.

Na, nieko keisto, kai apie 50 proc. visų gyventojų yra imigrantai iš viso pasaulio - daugiausia azijiečiai. Kartais atrodo, kad gyvenu ne Kanadoje, o kokiam nors Pekine. Taip, dėl to buvo verta trenktis į kitą pasaulio galą. Čia galima pažinti ne vieną šalį, o iš karto visą pasaulio margumyną...