Vos į susišaudymą Niujorke nepatekęs Domas: čia rasizmas persismelkęs

Domas Raibys daugeliui pažįstamas kaip komikas ir vienas pirmųjų „slam“ poezijos pradininkų Lietuvoje. 3 mėnesius jis svečiavosi Amerikoje ir kaip pats sako, mėgavosi atsitiktinumais.

O jų pasitaikė pačių įvairiausių – nuo Harlemo rajono, šūvių, rasizmo iki susipažinimo su milijonieriumi valytoju ar apsilankymo burleskos šou.

Techninę apžiūrą iškeitė į Ameriką

Domas autostopu jau buvo apkeliavęs didžiąją dalį Europos. Sumanymas krautis lagaminus ir skuosti į Ameriką kilo labai spontaniškai, daug negalvojant.

„Iš Amerikos grįžęs draugas užsiminė, gal norėčiau ten apsilankyti? Tuoj turėjo baigti galioti mano automobilio techninė apžiūra... Dilema – tvarkyti automobilį, ruošti jį apžiūrai, ar keliauti į Ameriką? Ilgai negalvojau ir jau po savaitės trypčiojau oro uoste, laukdamas skrydžio į Ameriką“, – pasakojo Domas.

Kadangi jau anksčiau buvo domėjęsis „stand-up“ komedijos žanru, „slam“ poezijos skaitymais, kurie daugiau ar mažiau kilo Amerikoje, nusprendė susipažinti su tuo iš arčiau. Kaip gi ta Amerika atrodo iš tiesų?

Domas šypsosi sakydamas, kad prieš iškeliaudamas girdėjo įvairiausius mitus, baimes, kad neva sąskaitoje reikia turėti daug pinigų, įsigyti vizą ir t. t.

„O iš tiesų viskas labai paprasta – tiesiog užpildai internete anketą. Dažnai žmonės ją įvardina turistine viza, bet tai paprasčiausia kelionės deklaracija. Manau, kad beveik visi gauna patvirtinimą, na, nebent žmogus buvo praeityje susidūręs su kriminaliniu pasauliu, ar anketoje, prie punkto „ar turi teroristinių tikslų“, pažymėjo, kad tokių tikslų turi (juokiasi). Galiausiai, viską užpildęs, susimoki keliolikos dolerių sumą, administracija patvirtina registraciją ir gauni reikalingus kodus. Ir nereikia vykti į jokias ambasadas, rengtis oficialiems pokalbiams.“

Amerika neturi kultūros?

„Amerika neturi savo kultūros, viskas ten netikra“, – panašių replikų buvo girdėjęs keliautojas. Tokiai nuomonei jis linkęs paprieštarauti:

„Kai kurie žmonės sako, kad Amerika bloga, skleidžia propagandą, valdo pasaulį... Tokie žmonės tikina, kad reikia saugoti, puoselėti savo kultūrą, tačiau nesusimąsto, kad propaguodami „savo“ kultūrą, jie tiesiog siūlo atskiestą Amerikos kultūrą. Įsijungi Lietuvos televizijas ir dažniausiai matai 2 variantus: „surytietintus“ amerikiečių projektus arba 60-ųjų „kolchozo“ laikų laidas. Kur čia „sava“ kultūra?“ – retoriškai klausė Domas.

Patraukė pareigūnų dėmesį

Domas didžiąją kelionės dalį praleido Niujorke. Tačiau per 3 mėnesius spėjo nukeliauti ir iki Floridos, Majamio, lankėsi Pietų Karolinoje, Naujajame Džersyje,Pensilvanijoje,Vakarų Virdžinijoje, Šiaurės Karolinoje, Džordžijoje. Pasak pašnekovo, kiekvienas miestas, o tuo labiau valstijos, skiriasi kaip diena nuo nakties.

Tik nusileidęs lėktuvu ir įžengęs į Amerikos žemę, Domas patyrė ne patį maloniausią nuotykį. Tikrindami vaikino adresą, pareigūnai rado kažkokių neatitikimų, todėl nusivedė į atskirą kambarį. Visgi, po pasiaiškinimų ir tikrinimų, viskas išsisprendė ir vaikinas buvo paleistas. Tačiau tik nuvažiavęs į Niujorką susidūrė su pirmąja problema – didmiesčiai suskirstyti blokais, tad prireikė trupučio laiko, kol visą tai perprato.

„Turėjau važiuoti į vieną vietą, o nusigrūdau į visai kitą miesto galą. Jau buvo vidurnaktis, kai sutikto policininko pasiteiravau, kaip pasiekti man reikalingą adresą. Paaiškėjo, kad turiu vykti į Harlemą. Policininkas baksnojo į laikrodį, perspėdamas mane, kad jau vidurnaktis, o ir baltaodžiui naktinis Harlemas, švelniai tariant, yra ne pats geriausias sumanymas. Bet turėjau ten nuvykti, tad nedelsiau, sėdau į metro ir nuvažiavau.“

Gaujos šaudosi ne tik dainų tekstuose

Domas pasiekė Harlemą ir pasijautė kaip kompiuteriniame žaidime „GTA“, tik neturėdamas jokių „super galių“. Apsistojo pažįstamo bute.

Niujorke nuomotis butą brangu ir sudėtinga susirasti. Vieno kambario buto nuoma gali siekti ir 1700 dolerių per mėnesį. Amerikoje Domas pirmą kartą pamatė ir didžiulius tarakonus. Lietuviškieji šiuo atžvilgiu tikrai nepasivaržytų. O vieną vakarą girdėjo ir susišaudymą lauke. Saugumas, gaujų karai Harleme yra verti atskiros pastraipos. Domas kelis kartus ir pats buvo atsidūręs ne pačiuose draugiškiausiuose rajonuose.

„Nieko nestebina lauke, prie automobilių stovintis gangas (gauja), iš kolonėlių garsiai sklindantis instrumentalas ir jie sau ramiausiai freestailina. Tai man kelia šypseną, nes dažnai nusikaltėliai yra dar ir puikūs atlikėjai. Tačiau tik iki tam tikros ribos – vieną vakarą sužinojau, kad peršovė bičiulio, vedusio juodaodę, brolį. Jis gulėjo ligoninėje su 7-iomis šautinėmis žaizdomis. Tuomet visai kitaip suvoki kai kurių idealizuojamą gangsta repą. Tokie baisūs dalykai vyksta iš tikrųjų, o ne tik dainų tekstuose“, – ne pačiais maloniausiais įspūdžiais dalijosi vaikinas.

Rasizmo kamuojama Amerika

Tai, kad rasizmas vis dar yra opi Amerikos problema, Domas pajuto ir savo kailiu. Draugas užsiminė, kad nukeliavus į Ameriką viskas klostysis sėkmingai, o juk Domas dar ir baltaodis, tad atsivers dar daugiau galimybių. Vaikinas šių kalbų nesureikšmino, tačiau nuvykęs į Ameriką, pajautė, kad jos nėra laužtos iš piršto.

„Pirmą kartą gyvenime supratau, kad būti baltu vyru yra privilegija. Žmonės tiesiog į tave kitaip žiūri. Kentukyje labai juntamas rasizmas – užeini į barą, kuriame sėdi vien tik baltieji, redneck‘ai (kaimiečiai). Ir pats buvau kelis kartus užklydęs į tokias vietas. Dviprasmiška situacija – žinai, kad nesi jie, bet jie to nežino (juokiasi). Tą akimirką jautiesi savu, bet privalai neišsiduoti. O ir pačiame Niujorke rasizmas persismelkęs – getai, kai kurių žmonių negatyvus požiūris, kad jeigu esi juodaodis, vadinasi, esi mažiau vertas“.

Nepaisant negatyvių reiškinių, tokių kaip rasizmo įsišaknijimas, amerikiečių bendravimas Domui paliko malonų įspūdį.

„Anglijoje žmonės atrodo labai mandagūs, tačiau jauti, kad tai daro prieš savo valią. Jų paslaugumas ir gerumas dažnai yra suvaidintas. O štai amerikietis, jeigu paklausus, kažko nežinos, tai ir prisipažins, kad nežino, nevaidins proto bokšto ir nesusireikšmins. Kartais negalėdavau pasakyti ar lifte kalbantys žmonės yra geri draugai, ar ką tik susipažino ir tiesiog įsijautę bendrauja. Jų atlapaširdiškumas žavi. Pėdini pro tamsų ir pavojingą gaujų rajoną, bet jautiesi kažkaip saugiau nei eidamas pro Naujininkus“, – stebėjosi Domas.

Valytojas milijonierius ir turtinė nelygybė

Amerikos gatvėse daugybė žmonių, kurie nieko neturi, gyvena skurdžiai, tačiau pažvelgus į kitą pusę gali pamatyti milijonus kainuojančią jachtą, prabangiais automobiliais važinėjančius verslininkus. Turtinė nelygybė čia akivaizdi.

„Vieniems šuolis nuo gatvės iki jachtos yra labai trumpas, o kitiems tai labai ilgas ar net nepasiekiamas rezultatas.Tačiau net ir turėdamas milijonus, gali lengvai nusiristi iki ubago, gatvėje prašančio pinigų. Dažnai pamatydavau tokius atlikėjus, kad dar ilgai stebėdavausi, kodėl jie groja, „stand-up’ina“ gatvėje? Keliaujant metro įlipdavo valkata ir pradėdavosavo pasirodymą. Žavėjausi, kokius žodžius jie vartoja, kokia intonacija juos taria. Šiuos žmones būtų galima vesti tiesiai ant scenos, kur jie surengtų įspūdingus „stand-up’o“ spoken word pasirodymus.“

Domas per savo kelionę netikėtai susipažino su valytoju, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra milijonierius. Tiesiog jis beprotiškai mėgo valyti. Niujorke nieko pernelyg nenustebinsi savo turtais. Pasak pašnekovo, gali net nesuprasti, kad ką tik prasilenkei su milijardieriumi.

Mikrobangų krosnelėje išdžiovino katę

Lietuvį nustebino matomi milžiniški kiekiai informacijos: kelių taisyklių aiškinimai, nurodymai, kada ir kur sukti, neiti per perėją, ar įspėjimai kavinėse, nurodantys, kad puodelis, ar bandelė gali būti karšti. Amerikiečiai kvaili, neatsargūs ar tiesiog labai rūpinasi savo ir kitų saugumu?

Pasak Domo, tokiomis priemonėmis įmonės, žmonės stengiasi apsisaugoti nuo teisminių ieškinių. Amerikoje paplitusi tendencija dėl kilusių nelaimių kreiptis į teismą ir siekti prisiteisti pinigų.

„Prieš kelis metus internetą apskriejo keistokas įvykis – moteris nusprendė išdžiovinti savo katę ir ją įgrūdo į mikrobangų krosnelę. Instrukcijoje nebuvo perspėjimų, kad to negalima daryti. Amerikiečiai tikrai ne kvaili ir puikiai suvokia, galintys pasinaudoti menkiausiomis teisinėmis spragomis.

Kažkada pažįstamas pasiguodė, kad nėra apdraudęs savo svečių. Pasirodo, jeigu svečiuodamasis paslystum, nukristum ar kažkaip susižeistum, galėtum paduoti buto savininką į teismą už tai, jog nepasirūpino tavo saugumu. Skamba kaip pokštas, bet tokia ta Amerika“, – šypsodamasis pasakojo Domas.

Amerikoje gali rasti viską

Atmintin lietuviui įstrigo ir apsilankymas žydų kvartale, kada jie šventė savo Naujuosius metus.
„Tai buvo kažkas vau! Švęsdami jie nenaudoja elektros, nerakina namų, netriukšmauja. Atsirandi labai keistoje erdvėje – visi šnabždasi, kiemuose bėgioja vaikai, tačiau vyrauja tyla. Vyrai vaikšto su didelėmis skrybėlėmis arba su kailinėmis kepurėmis (štreimeliais), moterys su 60-ųjų, retro stiliaus suknelėmis. Šis vaizdas tiesiog išneša, jautiesi it patekęs į kažkokį senovinį filmą.“

Visgi 3 mėnesiai praleisti Amerikoje Domui pasirodė per trumpas laikas pažinti šalį. Jį domino „stand-up‘ai“, muzika, o su tuo susijusių pasirodymų Niujorke – daugybė. Norint surasti tikrai vertų dėmesio, reikėdavo nemažai pavargti – susirinkti informaciją apie renginį, pasidomėti atlikėjais, peržvelgti atsiliepimus, jeigu tokių būdavo. Nepasidomėjęs galėjai patekti į banalų ir prastą renginį.

„Kažkada nukeliavau į burleskos vakarą. Ten buvo visko: nuo visiškos pornografijos iki freakų šou (žmonių su negalia pasirodymai). Scenoje pasirodė vyras su 3 pirštais, panašiais į vėžio. Tai buvo tikri pirštai, ne grimas. Arba moters su dideliu mėsainiu ant galvos pasirodymas, kai ji pagimdė daug mažų mėsainiukų. Viskam pasibaigus, po kelių valandų nuėjau į kitą renginį, kur vėl tie patys atlikėjai, tačiau renginys nykus ir neįdomus. Todėl reikėjo labai dėmesingai rinktis, kur norėčiau nukeliauti, kad vėliau nesigailėčiau.“

Jeigu viskas klostysis sėkmingai, Domas šią vasarą planuoja toliau tęsti nuotykius Amerikoje. Ir pokalbio pabaigoje priduria: „Amerika bus tokia, kokią norėsite ją pamatyti. Galite matyti tik daugybę vargšų, benamių, arba galite matyti tik milijonines jachtas, Volstryto verslininkus su prabangiais švarkais. Viskas priklauso nuo jūsų požiūrio. Amerikoje gali rasti viską ir tai svarbiausia.“