Miesto dvasia slypi jo žmonėse, ir Vilnius tą dvasią turi. Ji įsigyveno ir į miesto architektūrą, ir į parkus.
Vilniečiai, kaip ir kiti lietuviai, romūs. Žemaitiškai tvirti (Luok, luok, tik nesikondžiuok. Įkosi, sujiesu.).
Jie suvalkietiškai apsukrūs (egoistas yra tas, kas negalvoja apie mane).
Dzūkiškai atlapaširdžiai (jeigu sriubai trūks mėsos, dzūkas širdį atiduos).
Aukštaitiškai išdidūs (mes – Europos centre, bet mūsų arkliai – prie Juodosios jūros).
Juose įsišakniję ir kitų pasaulio tautų bruožai (Tik Vilniuje atsiduri Lietuvoj, Lenkijoj, Rusijoj ir Izraely, „olanduose“ ar „vokiečiuose“ vienu metu).
Miestelėnai, nuo seno buvę atviri atvykėliams, užklydėliams ar nusėdusiems, nė akimirkai nepalieka be priežiūros nė vieno praeivio. Ką reikia parems.
Ką reikia priglaus.
Ką reikia, pralinksmins senas geras Vilnius.
Nesijauskite vieniši. Jus nuolat prižiūri akmeniniai Vilniaus žmonės. Jus nuolat saugo ir laimina į juos įšvirkšta jų kūrėjų meilė, ramybė, palaima ir teigiama energija.
O mudu kitą kartą Jus supažindinsime su Vilniaus veidais.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją