„Vaivorykštės šalis“, į kurią dažnas nori emigruoti

Pietų Afrikos Respublika dažnam asocijuojasi su nuostabia gamta ir gyvūnija.

PAR Lietuvių bendruomenės pirmininkas Gintaras Ulevičius (38) papasakojo, kodėl ši šalis vadinama „Rainbow country“ (liet. Vairorykštės šalis) ir kaip šiandien gyvenama viename egzotiškiausių pasaulio kraštų.

– Persikėlėte gyventi iš Kauno į Afriką. Kaip tai nutiko?

– Prieš atvykdamas į Pietų Afrikos Respubliką aš jau gyvenau Anglijoje, Londone. O į PAR tiesiog nuvykau atostogauti. Prieš vykdamas atostogų apie šią šalį girdėjau daug labai blogų atsiliepimų, kalbų, tad labai bijojau. Atvykus mano nuomonė visiškai pasikeitė, šioje šalyje visiškai nėra taip, kaip kiti kalba.

– O kas Jus taip išgąsdino? Ką kiti pasakojo apie šią šalį?

– Labai daug žmonių PAR maišo su visa likusia Afrika. PAR yra labai civilizuota ir viena turtingiausių Afrikos šalių savo deimantų, aukso, platinos, anglių kasyklomis, o kur dar vyno ir vaisių plantacijos. Kai gyvenau Londone, dirbau medicinos darbuotoju, o mano kolegos buvo atvykę iš PAR, tad jie ir rekomendavo šią šalį mano atostogoms.

Atvykus, ši šalis ir jos sostinė Keiptaunas, mane labiausiai sužavėjo savo oru, vaizdais, vyno plantacijomis, egzotiška gamta, Stalo kalnu ir Kriugerio Nacionaliniu parku, kur žvėrys nėra specialiai maitinami, o maistą susimedžioja patys, tarsi laukinėje gamtoje. Šis parkas įsikūręs dviejų milijonų hektarų teritorijoje (aut.past. apie 22072 km2) ir visame parke išlaikyta natūrali, laukinė gamta.

Po atostogų grįžęs atgal į Londoną, į PAR atostogauti aš vykau dar tris kartus, o po to pagalvojau, kad ši šalis išties nuostabi ir pats nutariau keltis ten gyventi ir iki šiol ją laikau savo namais.

– Pietų Afrikos Respublika lietuviams vis dar egzotika. Papasakokite, kokia tai šalis ir ar daug lietuvių galima sutikti?

– Lietuviams tai tikrai dar labai egzotiška šalis. Nors norinčių čia atvykti tikrai nemažai, daugumą atbaido tai, kad ji labai toli ir, kad norint čia atskristi kelionė trunka apie 24 valandas. Žinoma, jau atvykę jie susižavi šalimi, ir tada aš išgirstu daug klausimų, susijusių su emigracija, nes po apsilankymo jie nori čia apsigyventi ar bent dar kartą apsilankyti.

PAR stebina savo puikiu oru. Pas mus net žiemos metu temperatūra svyruoja apie 11–27 laipsnius šilumos, o vasaros metu paprastai būna daugiau nei 40 laipsnių šilumos. Daug žmonių sužavi Drakeno kalnai, įvairios gentys, jų papročiai.

– Užsiminėte apie gentis. Ar jų dar yra? Ar žmonės, tikėdamiesi išvysti ritualinius šokius bei pamatyti kaip gyvenama gentyse turėtų galimybę tai padaryti?

– Norintys šiek tiek egzotikos ir pamatyti kaip XXI amžiuje vis dar gyvenama gentyse ar išvysti ritualinius šokius, tikrai gali tai padaryti. Gentys išlikusios prie Durbano, Kriugerio Nacionalinio parko bei Svazilende.

– Papasakokite apie PAR kultūrą ir tradicijas. Ar žmonės čia draugiški?

– Pietų Afrikos Respublikoje žmonės labai paslaugūs, draugiški ir visada pasiruošę pagelbėti ir patarti. Ši šalis labai civilizuota. Čia atvykę žmonės tiki į skirtingas religijas, Keiptaune galima rasti net rusų cerkvę. PAR dar vadinama „Rainbow country“ (liet. Vaivorykštės šalis), nes pas mus niekada nesipykstama dėl religijų ir jų galima surasti labai daug.

– Daug kas PAR vadina pasaulio kraštu. Kodėl?

– Taip, PAR tikrai yra pasaulio kraštas arba dar būna vadinama Afrikos kontinento pabaiga. Taip sakoma todėl, kad nuvykus į Gerosios Vilties kyšulį baigiasi žemynas. Taip pat reikia suvokti ir tai, kad nuo šio kyšulio iki Antarktidos daugiau nėra jokios žemės. Dėl šios priežasties jūra čia visą laiką būna labai banguota, o vėjas toks stiprus, kad verčia keliautojus iš kojų. Įdomu tai, kad į savaitę vieną kartą iš Keiptauno į Antarktidą skrenda lėktuvai.

– O ką reiškia posakis „Cape Town time“ (liet. Keiptauno laiku) ir kodėl PAR gyventojai jį naudoja?

– Šis posakis reiškia, kad viskas vyksta labai lėtai, nes žmonės čia mėgsta vėluoti, atvykti neskubėdami, nes yra atsipalaidavę ir neturi įpročio visur bėgti.

– Apibūdinkite, kokie dar čia yra žmonės?

– PAR gyventojas savo išvaizda visiškai nesiskiria nuo įprasto europiečio, nes daugiausiai jie ir yra atvykę iš Anglijos ar Olandijos. Kitaip jie dar vietinių yra vadinami „Buromis“. Na, kaip jau ir minėjau, ko gero jie skirtųsi savo greitumu, nes viskas čia vyksta Keiptauno laiku.

Dar vietiniai labai mėgsta kepti barbekiu. Pas mus tai vadinama „Braai“. Šalis net turi laisva nuo darbo dieną, kai visi kepą mėsą. Tai daro mažiausiai porą kartų per savaitę ir barbekiu kepa net daugiaaukščių namų balkonuose.

– Užsiminėte apie maistą, kokius patiekalus dar galėtume laikyti tradiciniais šioje šalyje?

– Tradiciškai čia galima paragauti džiovintos mėsos arba egzotinių gyvūnų: žirafos, zebro, antilopės mėsų. Taip pat žmonės čia labai mėgsta vyną. PAR yra aštunta valstybė pasaulyje pagal pagaminamo vyno kiekį, nors mano nuomone, turėtų būti bent penkta, nes mes turime per tūkstantį vyno plantacijų ir esame šeštoje vietoje pagal vyno eksportą pasaulyje.