Unikalus žmogaus įgūdis, kuris nustebina ir visko mačiusius

Mianmaro Inlės ežere gausu žvejų, kurie turistus stebina savo meistrišku manevravimu savo mažomis medinėmis valtimis, irkluodami viena koja.

Nutaisę į meditavimą panašias veido išraiškas, žvejų grupė turistų valtį praplaukia savojoje stovėdami vertikaliai. Prie kiekvieno žvejo vienos kojos yra pritvirtintas irklas, o jų įdegusios rankos - laisvos. Šitokiu būdu jie gali laisvai dirbti su žvejybos tinklais, kuriuos įmetė į spindintį vandenį.

Šis unikalus įgūdis, būdingas Inlės ežero žvejams, reikalauja tobulos pusiausvyros, vikrumo ir ištvermės. Laisva žvejų koja turi atlaikyti didelį spaudimą, kol jų kita koja vairuoja, sukasi ir naudoja irklą valties stabdymui.

„Kažkam tai gali pasirodyti pakankamai lengva. Man taip atrodė!“, - pasakojo vietinis gidas Moe. „Daug kartų bandžiau šį išskirtinį irklavimo stilių ir visada nukrisdavau į vandenį“.

Turistų teigimu, kai plaukiama pro ant vandens įsikūrusį kaimelį, matyti, kad žvejai šiuo savo mažus laivelius naudoja kaip susisiekimo priemonę. Jie plaukia į turgų ant vandens, aplanko savo kaimynus, viena koja irkluodami nuo namo prie namo. Tiesa, niekas į vandenį nekrenta, jų judesiai išduoda visiška ramybę.

Nyaungshwe mieste prie Inlės ežero gyvena apie 200 tūkst. įvairių tautybių žmonių. Tačiau, Intha arba „ežero žmonės“, sudaro jų daugumą. „Birmiečių kalba „in“ reiškia ežerą, o „tha“ reiškia žmones“, - pasakojo gidas. Kalbant apie maistą ar statybines medžiagas, Intha bendruomenė jais apsirūpina pati.

„Jų gyvenimai priklauso nuo šio vandens“, - paaiškina gidas Moe, pridurdamas, kad gyventojai čia gyvena pakrantėje ar namuose ant vandens, o išgyvena žvejodami ir augindami ryžius upės deltoje. Jie taip pat stato daržus ant vandens, dumblius ir kompostą sudedami ant ilgų stiebų, pritvirtintų prie ežero dugno.

Kiek tolėliau galima pastebėti žvejų grupę, naudojančią įvairią žvejybos įrangą, tokią kaip „saung“ – tinklą, pagamintą iš bambuko, ar įrenginį iš audeklo, vadinamą „htaung pite“, kuriuo gaudomos tokios žuvys kaip tilapija, peiliažuvinės, žalčiagalvinės žuvys ir Inklės karpis. Kad prisiviliotų žuvį, jie taip pat naudojo „nga myar than“, specialų strypą su spygliuotu kabliu, ant kurio paprastai užmaunama nedidelė krevetė.

Šie žvejai žvejybos įgūdžių išmoksta dar vaikystėje ir padeda aprūpinti savo šeimas pardavinėdami pagautą žuvį.
Nors tikima, kad irklavimas viena koja atsirado dar XII amžiuje, tikrosios jo atsiradimo aplinkybės ir laikas vis dar lieka paslaptimi.

Pasak turistų, kai šį neįprastą įgūdį pamatai savo akimis, supranti, kad jis taip ilgai išliko greičiausiai dėl to, kad turi išskirtinių privalumų. Vertikali pozicija leidžia žvejui gerai matyti ežerą ir po vandeniu pastebėti tankius augalus, kuriuose gali slėptis žuvys. Žvejai taip pat gali iš arti pamatyti nuo žuvų kylančius oro burbuliukus. Genialu, kai pagalvoji.