Mūsų tautiečiams ten patinka, nes sala sukurta it pagal lietuvio pageidavimų sąrašą: joje ne per daugiausia žmonių, maistas natūralus, gausus istorinis, kultūrinis palikimas, o gamtos mėgėjai gali mėgautis kone laukiniu salos kraštovaizdžiu ir grožėtis avių jūromis, jei pasiseks – į salą užsukančiais rožiniais flamingais, o jei labai pasiseks, gal net išvys laukinių arklių.

Tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ rekomenduoja, ką privalu pamatyti ir patirti kiekvienam, galbūt jau šį rudenį planuojančiam atostogas Sardinijoje.

Išsinuomokite automobilį. Jei jau nuskridote į Sardiniją, verta išsinuomoti automobilį ir pakeliauti. Sardinijos sala ne tik mažiausiai ir rečiausiai apgyvendinta Italijoje – centrinėje jos dalyje tebėra tokių gamtos kampelių, į kuriuos žmogus dar nėra įkėlęs kojos.

Keliautojams didžiulį įspūdį daro kalnuotas, laukinis, keistaisiais nuragais (akmeniniai tuščiaviduriai kūgio formos statiniai) nusagstytas kraštovaizdis, laisvai besiganančios avių bandos, kurios gali tiesiog apsupti jūsų keliu važiuojantį automobilį it vanduo ir priversti laukti tol, kol išmoksite susitaikyti su neišvengiamybe – iki ramiai pražygiuos paskutinė avis.
Sardinija

Salos pakrantės jūros iškramtytos grotomis, akmeninėmis į dangų iškilusiomis arkomis. Šiaurės vakarų dalyje, pakrantės įlankoje, yra 4 km ilgio Neptūno grota – stalaktitų, stalagmitų urvas su 120 m ilgio ežeru. Galima po jį paplaukioti valtele ir pasigrožėti nuo lubų tįstančiais, iš po vandens kylančiais ir it veidrodžių karalystėje į vieną atspindį vandenyje susiliejusiais mineralų masyvais.

Paplaukiokite laivu. Jei norite suprasti, ką sala laiko Sardinijos gyventojai, aplankykite dar mažesnę šalia esančią Šv. Petro salą. Pasak šventraščio pasakojimų, šioje saloje apaštalas Petras slėpėsi nuo jūroje jį užklupusios audros. Jei nuspręsite išsilaipinti, rasite daug mažų, jaukių ir privatumą garantuojančių paplūdimių. Saloje įsikūręs nedidelis Karloforto miestelis, kuriame gyvena apie 6400 žmonių.

Senamiesčio gatvelių labirintai verti po jas paklaidžioti, bet verčiau nepaklyskite – susikalbėti su vietiniais gali būti sudėtinga net ir mokantiems itališkai, mat salelėje kalbama sava tarme, kuri yra ligūrų kalbos atmaina.

Paspėliokite, kokia tikroji nuragų paskirtis. Aplankykite UNESCO saugomą Barumini nuragų kompleksą, liudijantį apie senosios nuragų civilizacijos (1900-730 m. pr. m. e.) egzistavimą. Tai vienas svarbiausių archeologinių Sardinijos paminklų, saugančių saloje didžiausią geriausiai išlikusių nuragų – kūgio formos akmeninių tuščiavidurių statinių – telkinį. Viso saloje išsibarstę apie 7 000 nuragų, kurie kraštovaizdžiui suteikia unikalumo, mat tokių statinių niekur kitur pasaulyje daugiau nėra.

Mokslininkai šiuos statinius, pastatytus daugiau nei prieš 4 tūkstančius metų, laiko seniausiais Europoje. Spėliojama, kad kūgius primenantys nuragai galėjo atlikti gynybinę funkciją, tačiau jiems mėginama priskirti ir šventyklų ar gyvenamųjų namų paskirtis. Vis dėlto tikroji jų paskirtis lieka nežinoma.

Pajodinėkite. Sardinijoje būtinai ryžkitės žygiui raitomis, ant arklių. Keliaukite į Giara di Gesturi plynaukštę, kur galima išvysti besiganančių laukinių arklių. Šiuo metu tai vienintelė vieta Europoje, kur vis dar galima sutikti laisvėje gyvenančių arklių. Raitomis galima rinktis ir kitą žygį – keliauti Maltos ordino bei riterių tamplierių keliais, mat būtent Sardinijoje buvo gydomi per kryžiaus žygius sužeisti kariai.
Sardinija

Pasivaikščiokite senamiesčiu. Jaučiantys silpnybę seniesiems miestams nenusivils užsukę į salos sostinę Kaljarį. Jis senesnis net už Romą – VII-VI a. pr. m. e. Kaljarį įkūrė finikiečiai. Paslapčių mėgėjai gali tyrinėti ne tik tūkstantmečius skaičiuojantį gyvųjų miestą, bet ir nusileisti į mirusiųjų gatves – po miestu esančias katakombas. Harmonijai atkurti apsilankykite miesto botanikos sode, kuris yra vienas garsiausių visoje Italijoje.

Valgykite daug ir skaniai. Susipažinkite su vietos virtuve ir neraskite jėgų atsispirti jos skoniams. Sardinijos virtuvei būdingas natūralumas, paprastumas, šviežumas. Sala iš visų pusių apsupta Viduržemio jūros, todėl rekomenduojama paragauti čia pat vietoje sugaunamos žuvies bei jūrų gėrybių. Vietos delikatesu laikomi kefalės ikrai (bottarga di muggine), kurie gali būti patiekiami riekelėmis arba tarkuojami, beriami kaip pagardas ant patiekalų. Skaičiuojama, kad Sardinijoje ganosi apie 5 milijonus avių, tad populiaru patiekalai iš avienos bei avių pieno. Paragaukite ir lauktuvių parvežkite iš jo gaminamo sūrio Pecorino Sardo ir Pecorino Romano – šie nacionalinio paveldo statusą turintys sūriai pagal senovinę receptūrą gaminamas jau per 2 tūkst. metų.

Pabūkite prie jūros. Sardinija garsėja ypač gražiais ir sykiu įvairiais paplūdimiais. O daugeliui ten pabuvojusių atmintin įsirėžia itin skaidrios ir žydros jūros vaizdai.
Sardinija

Jų yra nuo nedidelių ir uolėtų, skardingų iki plačių ir ilgų auksinio smėlio paplūdimių, todėl nuvykę į salą pamėginkite aplankyti jų kuo daugiau. Vieni populiariausių: Scoglio di Peppino (Castiadas), Su Giudeu (Domus de Maria), Tueredda (Teulada), Porto Pino (Sant’Anna Resi), Cala Domestica (Buggerru), Is Arutas (Cabras), S’Archittu (Cuglieri), La Pelosa (Stintino), Spiaggia Rosa (Budelli), Spaiggia del Principe (Arzachena), Cala Luna ir Cala Goloritzé (Baunei) ar Cala Brandinchi (San Teodoro). Šiemet Sardinija gavo net 8 mėlynomis vėliavomis daugiau nei pernai. Viso net 31 salos paplūdimys apdovanotas mėlyna vėliava.

Pabendraukite su vietos gyventojais. Ir būtinai skirkite laiko susipažinti su sardais – išdidžiais salos gyventojais. Autonomiją nuo Italijos turinti sala aršiai gina savo kilmę ir identitetą, atšiaurus salos gyvenimas jiems suteikė stiprybės ir sykiu griežtumo, tad sardai – žmonės su charakteriu. Vis dėlto nepaisant per amžius grūdinusių sunkių gyvenimo sąlygų ir uždarumo, salos gyventojai tiesūs, atviri ir nuoširdūs, o jų svetingumas atvykėlių širdyse tveria stebuklus. Turistai saloje laukiami, iš svetur atvykstantys žmonėms vietiniams įdomūs, tad ir bendravimas – tikras, nuoširdus.