Oficialių parko atstovų teigimu, kasmet lankytojai suranda apie 600 įvairių spalvų ir rūšių deimantų. Nuo 1906 metų, kai buvo atidaryta kasykla, čia rasta daugiau nei 75 tūkstančiai deimantų, o nuo 1972 metų, kai kasykla tapo valstybiniu parku – 19 tūkstančių. Mokslininkai mano, kad šie deimantai susiformavo prieš tris milijardus metų Žemės mantijoje, 96-160 km nuo Žemės paviršiaus gylyje. Į paviršių brangakmenius prieš apytikriai 100 mln. metų iškėlė magmos stulpas. Po didžiulio ugnikalnio išsiveržimo susidarė 32,4 kv. km dydžio krateris, kuriame liko mantijos uolienų su deimantais. Per daugybę metų uolienos suiro, ir dirvožemyje liko deimantų ir įvairių pusbrangių akmenų.
Deimantų kasykla
Pirmą kartą deimantų krateryje rasta 1906 metais. Jų rado ūkininkas Johnas Huddlestone‘as, kurio ūkis buvo įsikūręs pačiame kasyklos viduryje. Vieną dieną, savo kiaulių ūkyje barstydamas akmens druską, ūkininkas pastebėjo du spindinčius taškelius purve. Apžiūrėjęs atidžiau, jis pamatė, kad tai gali būti deimantai. Vietos banke jam buvo pasiūlyta po 50 centų už akmenį, bet šykštusis ūkininkas suabejojo tokia maža kaina. Jis nusiuntė akmenis brangakmenių ekspertui į Niujorką. Ekspertas patvirtino, kad tai iš tiesų yra Arkanzaso deimantai – vienas trijų karatų baltasis, o kitas pusantro karato geltonasis. Ši istorija išplito kaip miško gaisras, ir „Deimantinis Johnas“ Huddlestone‘as išgarsėjo. Į ūkį Merfrisbore atvykdavo tūkstančiai žmonių, kurie norėjo savo akimis pamatyti įžymiąją vietą, deja, jie turėdavo išvykti nieko nepešę.
Deimantų kasykla
Johnas nenorėjo pats kasti deimantų, todėl už 36 tūkst. dolerių pardavė savo žemę investuotojams. Pirkėjai kelis kartus buvo pradėję komercinę kasybą, bet viskas žlugo. Tad galiausiai vieta buvo pavadinta „Deimantų krateriu“ ir 1952 metais atidaryta lankytojams, kurie už tam tikrą mokestį galėjo patys ieškoti deimantų. Po dvidešimties metų kasyklą nusipirko valstybė, ir ji tapo valstybiniu parku.
Šiandien parke kasmet apsilanko šimtai tūkstančių neprofesionalių deimantų ieškotojų, kurie kruopščiai kasinėja žemę, tikėdamiesi praturtėti. Dauguma žemę akėja pirštais, o kai kurie naudoja specialų rėtį, kuris padeda atsijoti sunkesnius deimantus nuo likusių.
Per kelis dešimtmečius parke buvo rasti keli dideli deimantai, pavyzdžiui, 40-ies karatų „Dėdė Semas“ – didžiausias JAV rastas deimantas, 34 karatų „Merfrisboro žvaigždė“, 15 karatų „Arkanzaso žvaigždė“ ir 8 karatų „Šreverporto žvaigždė“.
Deimantas

16-os karatų deimantas „Amarilo žvaigždžių šviesa“, rastas 1975 metais, yra didžiausias lankytojų rastas deimantas nuo tada, kai kasykla tapo atvira visuomenei.

Keliems lankytojams netgi pavyko rasti trijų-penkių karatų deimantų, kurių vertė – tūkstančiai dolerių. Tačiau ko gero jau supratote, kad tai labiau išimtis, nei taisyklė.
Dažniausia čia randami degtuko galvutės dydžio deimantai – per maži, kad būtų šlifuojami ir įsodinami kaip brangakmeniai.
Nors tikimybė rasti vertingą deimantą yra labai maža, vis dėlto ji egzistuoja. Tad jei kada teks viešėti Arkanzase, nepraleiskite progos išbandyti savo laimę.