Ekonominis neapibrėžtumas
Kaip atskleidžia dvylikoje šalių atliktas tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo bendrovės KPMG tyrimas, kurio metu buvo apklausta 75 tūkst. respondentų, viena iš daugiausiai įtakos žmonių norui keliauti turėjusių priežasčių – sumažėjusios finansinės galimybės. Koronaviruso pandemija jas gerokai pakoregavo – net du iš penkių respondentų teigia, kad nėra užtikrinti dėl savo finansinio saugumo šiais metais, o kas trečias mano, jog pandemijos poveikis bus jaučiamas ne vienerius metus.
„Daugybei valstybių vėl sugriežtinus karantino sąlygas, ribojamas judėjimas, nukenčia verslai, atsiranda grėsmė įvairiausių sektorių atstovams netekti darbo vietų. Jau matę panašią situaciją pavasarį, dabar vėl stebime augančius užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu skaičius. Nenuostabu, kad žmonių baimės dėl asmeninių finansų išlieka gana didelės“, – teigia Toma Jensen, „KPMG Baltics“ partnerė.
KPMG tyrimas atskleidžia, kad praeitų metų vasarą vartotojų pasitikėjimas turizmo sektoriumi krito 15 proc. punktų. Pasak ekspertės, griežtėjant karantino sąlygoms, situacija tampa vis mažiau nuspėjama, tad šiame sektoriuje veikiantiems verslams teks imtis papildomų priemonių, siekiant susigrąžinti ankstesnį vartotojų palankumą.
„Viena pagrindinių priežasčių, lemianti mažėjantį pasitikėjimą turizmo sektoriumi – užsitęsęs pinigų grąžinimo procesas už atšauktas keliones. Keliautojams taip pat nerimą kelia klausimai dėl paslaugų kokybės ir saugumo. Taigi, tiek didžiosioms, tiek mažesnėms sektoriaus įmonėms reikėtų ypatingą dėmesį skirti komunikacijai, parodant esamiems ir potencialiems klientams, kad jos gali užtikrinti saugią aplinką kelionėms ir poilsiui. Ne mažiau svarbu keliautojams suteikti daugiau lankstumo dėl kelionės bilietų grąžinimo“, – sako T. Jensen.
Galimybė ir vietiniam verslui
Tarptautinis KPMG tyrimas rodo, kad apribojus judėjimą tarp šalių, keliautojai atsigręžė į vietinius rekreacijos paslaugų teikėjus ir regioninį turizmą – keliones savo gyvenamojoje teritorijoje planuoja 31 procentas apklaustųjų. Lietuvoje pastebima panaši tendencija – Statistikos departamento (SD) duomenimis, pandemijos poveikis vietiniam turizmui buvo daug mažesnis nei išvykstamajam turizmui.
Lyginant praeitų metų trečią ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, gyventojų kelionių (su nakvyne) po Lietuvą skaičius sumažėjo tik 1,6 proc. punktų. Išvykstamojo turizmo rezultatai krito kur kas labiau – kelionių į užsienį 2020 metų trečią ketvirtį sumažėjo 69,7 proc. punktais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.
Nors statistinė kelionė trumpėjo, SD duomenys rodo, kad po Lietuvą keliavę gyventojai praeitais metais vidutiniškai išleido daugiau. 2020 metų trečią ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, šalies gyventojų kelionės išlaidos didėjo 7,8 mln. eurų, o kelionės kaina augo 9,9 euro. Nepaisant didėjusių keliautojų išlaidų, nakvynių skaičius sumažėjo net 593 tūkstančiais, o vidutinė kelionės trukmė – beveik puse dienos. Visgi 2020 metų trečią ketvirtį apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta 11,9 procentiniais punktais daugiau šalies gyventojų nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Pasak T. Jensen, šios tendencijos atveria naujas galimybes pritraukti vartotojus.
„Apgyvendinimo paslaugų teikėjai turėtų į vartotojų įpročių kaitą pažvelgti inovatyviai, pavyzdžiui, leisti išsinuomoti kambarius tik dienai be nakvynės ar dar trumpesniam laikotarpiui. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie yra priversti dirbti namuose ir nori pakeisti darbo aplinką. Taip pat – didesnį dėmesį skirti skaitmenizavimui, suteikiant reikiamas priemones ne tik efektyviai dirbti nuotoliniu būdu, bet ir pramogauti. Šiuo atveju svečiams gali būti pasiūloma prieiga prie įvairių filmų ir serialų platformų ar galimybė internetu stebėti gyvus pasirodymus, koncertus, spektaklius, sporto renginius“, – teigia T. Jensen.
Anot ekspertės, atsigręžti į skaitmenizavimą turizmo sektoriui svarbu ir rinkodaros tikslais. Interneto portalai ir socialiniai tinklai leidžia tiesiogiai bendrauti su vartotojais bei geriau pažinti jų poreikius, pagal kuriuos vėliau gali būti siūlomos personalizuotos paslaugos. Tyrimas atskleidžia, kad dalis įmonių tokią strategiją jau sėkmingai taiko – bendravimas per socialinę mediją ir kitus internetinius kanalus šiemet augo dešimtadaliu, tad ilgainiui tai gali tapti būtinybe norint konkuruoti.
