Kelionę geriausia pradėti Estijos sostinėje Taline. Čia, pačiame miesto centre, stovi Šv. Olafo bažnyčia, vietinių dar vadinama „Viduramžių švyturiu“. Ilgą laiką bažnyčia buvo aukščiausias pastatas Europoje, nuo kurios bokšto viršūnės pažvelgti į miestą plūsdavo būriai gyventojų ir miesto svečių.
Tahkuna – švyturys iš Paryžiaus
Švyturys išsiskiria savo dizainu. Jo bokšto korpuse įrengta originali šviesos instaliacija: mažyčiai bokšto langeliai apklijuoti spalvotais filtrais, pro kuriuos besiskverbianti šviesa įspūdingai nušviečia šaltą ir grubų metalinį jo interjerą. Netoli Tahkuna švyturio gausu praėjusio šimtmečio istoriją menančių vietų: karo muziejus, nuskendusio kelto „Estonia“ memorialas ar artilerijos įtvirtinimų liekanos pakrantėje.
Kõpu – švyturių tėvas
Seniausias Baltijos jūros švyturys šviesos spindulį iškelia į 102,6 metrų aukštį, dėl to yra matomas iš labai toli. Kõpu švyturys laikomas sėkmės, ilgaamžiškumo ir stiprybės simboliu, todėl jį sužadėtuvėms renkasi dažnas įsimylėjėlis.
Kiipsare švyturys – Pizos bokšto antrininkas
Jis pakrypęs net 15 laipsnių kampu, todėl vadinamas garsiojo Pizos bokšto broliu. Saloje švyturys stovi nuo 1933 metų. Anksčiau nuo kranto jį skyrė daugiau nei 100 metrų, deja, laikui bėgant kranto linija priartėjo ir dabar vanduo skalauja švyturio pamatus. Nors iki šio švyturio pėsčiomis teks paeiti apie 10 kilometrų, įspūdžiai tokio žygio tikrai verti.
Kihnu švyturys atviras lankytojams po 17 metų pertraukos
Kelionė nuo Saremos iki Kihnu salos truks apie dvi valandas. Kihnu sala žinoma visame pasaulyje, tai – šokių, muzikos ir žaidimų tėvynė, kuri nuo 2003 metų yra įtraukta į UNESCO nematerialaus žmonijos paveldo sąrašą. Vienas iš jos kultūros palikimų yra Kihnu švyturys.
Nuo Muhu iki Estijos žemyninės dalies – vos keli kilometrai. Pakrantėje įsikūręs Parnu kurortas – šių metų Estijos vasaros sostinė. Ten linksmybės nerimsta nei dieną, nei naktį, tad romantišką kelionę švyturių taku galima baigti Parnu.