Žemaičių alko prieigas tvarkyti imtasi vos atšilus orams – kopa sutvirtinta žabtvorėmis, atsižvelgiant į pėsčiųjų pamėgtus vaikščiojimo maršrutus, nutiestas per kopą link jūros vedantis medinis takas.

Šiuo metu miestą tvarkantys arbuotojai triūsia kopos papėdėje esančioje aikštelėje – čia pilama skalda, kad atvykusiems automobiliais nereikėtų savo transporto priemonių statyti ant žolės.

Netrukus naujais bus pakeisti ir dauguma alkakalnyje įrengtų ąžuolinių stulpų.

„Naujais mediniais stulpais Žemaičių alke trys senieji buvo pakeisti gegužės viduryje, o visus susidėvėjusius stulpus planuojama atnaujinti iki Joninių“, – sakė Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė.
Žemaičių alkas

Pasak seniūnės, kalno tvarkymo darbai vykdomi pagal profesoriaus Vlado Žulkaus rekomendacijas, kurios pateiktos po Žemaičių alko kalno apžiūros – profesorius vertino Žemaičių alką kaip Birutės kalno XIV/XV a. alkvietės, paleoastronominės observatorijos, natūralaus dydžio kopiją.

Žemaičių alkas – bene labiausiai lankomas turistinis objektas Šventojoje. Ši vieta garsi tuo, kad yra įrengta pa­gal vi­duramžiais (XIV-XV a.) Pa­lan­go­je ant Bi­ru­tės kal­no bu­vu­sios dan­gaus kū­nų ste­byk­los mo­de­lį – pagal ant alkos kalno įrengtų medinių stulpų, kurių kiekvienas atitinka Baltų mitologijos dievų ir deivių vardus, metamus šešėlius galima nustatyti kalendorinių švenčių datas.

Že­mai­čių al­kas 1998-ai­siais įreng­tas Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus iniciatyva. Dvylika stul­pų ant ko­pos įrengti taip, kad pa­gal sau­lės me­ta­mus še­šė­lius bū­tų ga­li­ma nu­sta­ty­ti bal­tų ka­len­do­ri­nes šven­tes. Jie su­sta­ty­ti, re­mian­tis Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus ar­cheo­lo­go Vla­do Žul­kaus at­lik­tų Bi­ru­tės kal­no ty­ri­nė­ji­mų me­džia­ga.
Ant ko­pos kas­met vyks­ta įvai­rių ka­len­do­ri­nių šven­čių (Jo­rės, Ra­sų, Mil­dos die­nos ir kt.) minė­ji­mai, su­siė­ji­mai.