Taip pat skaitykite: Šiame Bulgarijos kaime jautiesi lyg grįžęs į XIX a.
274 kvadratinių kilometrų ploto parkas išsidėstęs 1008–2914 m aukštyje. Pirino nacionaliniame parke yra 2 rezervatai: Bajuvi-Dupki-Džindžirica ir Juleno.
Dabartinio Pirino nacionalinio parko istorija prasidėjo 1962 metais, kai Pirino kalnuose įkurtas Vihreno nacionalinis parkas, skirtas apsaugoti kalnų gamtai, miškams. 1974 m. pervadintas Pirino liaudies parku, o teritorija gerokai išplėsta. 1979 m. tapo savarankišku nacionaliniu parku. 1983 m. Pirino nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Parke saugoma unikali kalnų gamta. Ypač pažymėtina regiono augalija. Parke randama apie 1300 augalų rūšių, iš jų 18 augalų rūšių – endeminės (liūtpėdžių rūšys ir kt.), 126 įtrauktos į Bulgarijos raudonąją knygą. Taip pat išlikusios kalnų sengirės, aukštikalnėse – alpinės pievos. Pirino nacionaliniame parke gyvena apie 2090 gyvūnų rūšių, iš jų 300 retos, 214 endeminės, 175 reliktinės.