Šiurpiausi planetos keliai

Daugelis kelionių žurnalistų, rašiusių įspėjamuosius blogiausių pasaulio kelių sąrašus, atrodo, sutinka, kad Šiaurinis Yungo kelias, 64,3 km pragaro atkarpa Bolivijoje, yra pats pavojingiausias planetoje kelias automobilistams. 1995 metais Inter-American raidos bankas „Mirties kelią“, kaip jis neretai vadinamas, pavadino pačiu pavojingiausiu keliu pasaulyje. Ir nesunku suprasti, dėl ko.

Praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje Paragvajaus karo belaisvių pastatytame Šiaurinio Yungo kelyje yra viena 3 metrų pločio kelio juosta, iškirsta kalno šlaite. Ir lyg to nepakaktų, keliaujant iš Coroico į La Pazą, aukštis virš jūros lygio staigiai krenta nuo 4267 metrų iki 304 metrų. Įvertinus eismą – kurio nemažą dalį sudaro nerangūs sunkvežimiai ir autobusai, šiurpinančiu greičiu riedantys nuokalne – galite tik įsivaizduoti, koks infarktą įvaryti galintis siurprizas laukia už kiekvieno posūkio.

Vienintelė gera kelio savybė - pagal vietinius papročius į viršų važiuojančiam transportui suteikiama pirmenybė.

Trans-Sacharos greitkelis, Nuo Alžyro (Alžyras) iki Lagoso (Nigerija)

Greitkelių tinklo kūrimas Afrikoje, siekiant stiprinti labai reikalingą ekonominę raidą, atrodo fantastiška idėja. O galimybė iš Europos iki Afrikos nuvykti keltu, o vėliau automobiliu važiuoti nuo Alžyro iki Lagoso būtų tiesiog nuostabu. Gali būti, kad kada nors, kuomet bus pabaigtas Trans-Sachara greitkelis, tai bus visai įmanoma.

Tačiau kol kas šis 4500 kilometrų ilgio kelias yra tik iš dalies baigtas, o jo baigimas neatrodo lengvai pasiekiamas. Dieną temperatūra yra tiesiog deginanti, o kuras ir vanduo didelėje dalyje kelio atkarpų yra reti ištekliai, taigi reikia tikėtis, kad važiuojant šiuo keliu jūsų kuras nesibaigs, o radiatorius nesprogs nuo perkaitimo. Ir netgi naujai iškloto kelio dalys neretai išnyksta po stora smėlio danga, todėl kelias neretai būna nepravažiuojamas.

M56 Kolymos federalinis greitkelis nuo Magadano iki Jakutsko, Rusijos federacija

Šis beveik 2000 kilometrų ilgio kelias Rusijoje vadinamas „Kaulų keliu“. Jis buvo pastatytas tarp 1930 ir 1950 metų, statybose dalyvavo tūkstančiai kalinių iš Kolymos gulago. Kaliniai buvo tyčia nuvarginami, marinami badu ir užkasami po keliu.

Kelio paviršius, kuris niekada nebuvo patikimas, per kelis dešimtmečius dar labiau suiro, todėl kai kurios kelio atkarpos yra nepadengtos asfaltu ir išvagotos vėžėmis. Kolymos greitkelis veda per vienas šalčiausių planetoje neapgyvendintų teritorijų, kuriose temperatūra žiemą gali nukristi žemiau -56ºC.

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

Kartais kelias būna sušalęs į ragą, tačiau keista tai, kad kelionė šiuo keliu yra patogesnė būtent žiemą, o ne vasarą, kuomet jis tampa klastinga purvo jūra. Ir lyg to nepakaktų, valdžia įspėja, kad nepasiruošusius keliautojus puldinėja plėšikai.

Halsema greitkelis, Filipinai

Halsema greitkelis Filipinuose (nuo Baguio iki Bontoco) - viena vaizdingiausių ir pavojingiausių kelio atkarpų pasaulyje - ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo pastatytas vadovaujant žmogui, vardu Eusebius Julius Halsema. Šis inžinierius iš Ohajo valstijos (JAV) XX a. pradžioje persikėlė gyventi į Filipinus. Po kiek laiko E. J. Halsema tapo Baguio miesto (tuoemt tai buvo atokus kaimelis su keliais tūkstančiais gyventojų) meru ir vyriausiuoju inžinieriumi.

E. J. Halsema tikėjosi paspartinti Baguio augimą, nutiesdamas kelią, pavadintą Kalnų taku, iki Bontoco – Kalnų provincijos sostinės. 150 kilometrų ilgio kelias vingiuoja Cordillera Central kalnyno šlaitais per teritoriją, kurioje gausu vulkaninių uolinių darinių.

Šie dariniai 1990 metais sutrūkinėjo po 7.8 balų stiprumo žemės drebėjimo, o vėliau buvo dar labiau destabilizuoti, veikiant erozijai ir taifūnams. Taigi, keliaujantiems šiuo keliu grasina ne tik uolų nuošliaužos, bet didžiulės 12 metrų gylio erozijos pakelėje. O kad važiuoti nebūtų per daug lengva, kelias kartais paskęsta rūke, kuris gerokai sumažina matomumą.

Guoliang tunelis, Taihang kalnai, Kinija

1972 metais atokaus kalnų kaimelio gyventojai atliko vieną labiausiai neįtikėtinų darbų kelių statybos istorijoje. Jie kirtikliais iškasė daugiau nei kilometro ilgio tunelį po kalnu, kad palengvintų išorinio pasaulio prieinamumą. Šiuo atveju „palengvinimas“ reiškia lengviau nei pirštų galiukais žygiuoti uolėtu takeliu, įsirėžusiu į kalno šlaitą, kuriuo teko naudotis prieš iškertant tunelį.

Tačiau naujasis kelias, kurio pavadinimą galima išversti kaip „kelias, kuris neatleidžia klaidų“ yra tik truputėlį mažiau keliantis šiurpą nei ankstesnis. Tunelio 4,5 metrų aukščio lubos ir 3,5 m viena nuo kitos nutolusios sienos sukurtų nepermatomai tamsią ir klaustrofobišką aplinką, jei tunelio kasėjai vietomis nebūtų iškirtę skylių kalno sienoje. 

Vaizdas per šias skyles – vos už metro nuo automobilio ratų esanti praraja – gali padėti jums pamiršti uždarų patalpų baimę...