Architektas Cristiano Gasparetto pabrėžė, kad dar 1988 metais atliktoje studijoje buvo padaryta išvada, jog didžiausias priimtinas turistų skaičius Venecijoje yra 33 tūkst. per dieną, kai dabar vidutinis skaičius pasiekė daugiau nei 60 tūkst.

Alessandra Mottola Molfino, nevyriausybinės organizacijos „Mūsų Italija“ vadovė, nurodė, kad rodiklis „per aukštas tokiam trapiam miestui“.

Organizacijos ekspertai teigia, kad dėl tokio žmonių antplūdžio, pašoko transporto priemonių skaičius, kurių judėjimas iš dugno pakelia sąnašas, vėliau išplaunamas jūros potvynių ir smėlio pylimais saugoma Venecija lieka nebe lagūna, o įlanka.

Per 70 metų lagūnos dugnas prasmego beveik metru, o vandens druskingumas beveik susilygino su Adrijos jūros, aiškino Padoa universiteto profesorius Luigis D'Alpaos. Tai kenkia tiek istoriniams, tiek kitiems miesto pastatams.

„Mūsų Italija“ teigia, jog reikia pradėti riboti į Veneciją atvykstančių turistų skaičių, nors tai bent laikinai ir pakenktų miesto ekonomikai. Paveldosaugininkai siūlo orientuotis į ekoturizmą bei tyrimus, priimti mažiau žmonių, tačiau tokių, kurie gali daugiau išleisti. Organizacija taip pat sukritikavo sklandančius planus plėtoti stambius nekilnojamojo turto projektus, dėl kurių po lagūna reikėtų iškasti tunelį.