Liepos 8 dieną vyksiančioje „Pasaulio tautų“ šventėje mūsų šalies atstovai pristatys senovės lietuvių sporto žaidimą – ritinį. Ne tik pristatys, bet ir pakvies visus norinčius išbandyti.
Ritinio entuziastas Jonas Klapatauskis, „Saulėtekio“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas sako, jog šio žaidimo populiarumas Lietuvoje įgauna pagreitį. O jį populiarinti padeda ir TAFISA žaidynės.
„Tai išties smagus žaidimas, gal kažkiek primirštas, bet entuziastų dėka pamažu populiarėja. Tie, kas išbando, susižavi. Šį žaidimą ne veltui mėgo mūsų protėviai – azarto, jėgos, emocijų čia ne mažiau nei krepšinio aikštelėje.“ – sako J. Klapatauskis.
Manoma, kad ritinio pradžia – XV amžius, Vytauto Didžiojo laikai. Jį žaisdavo didžiojo kunigaikščio kariaunos kareiviai fiziniam pasirengimui bei ištvermei stiprinti. XVII amžiuje Daukantas rašė: „Ritinis buvo lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių, kaipo didžiausia karo mokslinyčia...“
Motiejus Valančius „Palangos Juzėje“ aprašo: „Sustojo mūsų keturi iš vieno galo, keturi iš antro, kaip droš kuris su ritmuša, ritinis lek brumzdamas...“
Molėtuose, Kupiškyje, Užventyje šis žaidimas buvo vadinamas ripka, Klaipėdos krašte rifle, o pietryčiuose katilka.
Senovinis ritinio žaidimas – keturi prieš keturis. Ritinis žaidžiamas ritmušio (riestos lazdos, panašios į naudojamą ledo ritulyje) pagalba. Ritmušiu reikia išritinti už varžovų aikštelės galinės linijos ribų, arba įmušti į vartus ritinį – medinį diską, maždaug 17-18 cm skersmens, pagamintą iš medžio, arba šiais laikais – kietos gumos.
„Literatūroje galima surasti, kad ritinį žaisdavo kaimas prieš kaimą. Kaimas kaimą nustumdavo per penkis kaimus: išsikerta lazdą, ripką nusipjauna iš ruplėto beržo, sudužo, kitą išsipjauna, lazda sulūžo, kitą išsikerta, vienas pavargsta, kitas prisijungia, taip kaimas kaimą nustumdavo.“ – pasakoja ritinio entuziastas J. Klapatauskis. „Ir šiais laikais nerasite nei vienos tokios pat ritmušio lazdos – jų ir dabar nėra pirkti, tenka viską pasidaryti savomis rankomis.“ – pasakojo J. Klapatauskis.
Ritinis iš kaimo keliukų ir aikščių persikėlė į stadionus, kai 1923 metais Lietuvos pedagogas, gydomosios kūno kultūros specialistas, visuomenės veikėjas Karolis Dineika apibendrino ritinio taisykles ir pirmą kartą nustatė žaidėjų skaičių – septyni. Tad dabar sportinį ritinį futbolo aikštėse žaidžia septyni prieš septynis.
Istorines šaknis turinčių nacionalinių sporto šakų ir žaidimų demonstravimas į TAFISA žaidynių programą įtrauktas neatsitiktinai. Žaidynes globoja UNESCO, kuri pabrėžia šių žaidimų ir sporto šakų, kaip nematerialiojo kultūros paveldo, išsaugojimo svarbą.
TAFISA žaidynės – šiais metais bus bene reikšmingiausias ir didžiausias sporto, kultūros ir sveikatingumo renginys ne tik visame Šiaulių regione, bet ir Lietuvoje. Žaidynės vyks liepos 5-11 dienomis, jose ketina dalyvauti neprofesionalūs sportininkai iš 53 pasaulio šalių.Žaidynių programoje numatyti 50 pasaulio šalių nacionaliniai pasirodymai, vyks 41 sporto renginys, trys sporto čempionatai. Gausi kultūros programa, kurioje – 23 renginiai.
TAFISA sportas visiems žaidynės vyksta kas ketverius metus. Dėl teisės surengti pasaulinę sporto entuziastų šventę Šiauliai konkuravo su tokiais miestais, kaip Kvala Lumpūru (Malaizija) bei San Paulu (Brazilija). TAFISA – Tarptautinė sporto visiems asociacija (The Association For International Sport for All) buvo įkurta 1991 metais Bordo (Prancūzija). Jos sudėtyje yra per 180 narių, remiančių ir prijaučiančių sporto visiems.
