Gatwick oro uostas didžiulis. „FlyLAL“ lėktuvas nusileidžia šiauriniame terminale (North Terminal), todėl tenka pavargti, kol išsiaiškiname, kur rasti traukinį nuvešiantį į Londono Viktorijos (Victoria) stotį. Ir nors dar Vilniuje mums buvo pasakyta, kad reikia sekti ženklais „traukinys“ (Trains) nustembame, kad iki mums reikalingo „Getviko ekspreso“ (Gatwich Express), reikia porą minučių pavažiuoti dar vienu traukiniu.
Mums buvo paaiškinta, jog bilietus galima įsigyti ir kasose, ir pačiame traukinyje, nusprendžiame nesivarginti ir pasirinkti antrąjį variantą. Čia nustembame antrą kartą, kai priėjusi kontrolierė mums paduoda bilietą, kainuojantį 16.90 svarų (apie 76 litai). Tačiau pusvalandis ir mes jau stotyje, iš kurios garsiaisiais autobusais (bilieto kaina 2 svarai arba šiek tiek daugiau nei 9 litai), pasieksi bet, kurį Londono kampelį.
Laimei, nakvynė mums nieko nekainavo, tačiau norintiems apsigyventi pačiame paprasčiausiame viešbutyje arba net hostelyje, piniginę papurtyti reikės. Kuo toliau nuo centro, tuo jie pigesni, tačiau net ketvirtoje zonoje pigiausią nakvynę hostelyje buvome radome už 75 litus naktis žmogui.
Vis dėlto, įsitikinome, kad geriau brangiau mokėti už viešbutį, nei kasdien iki centro važinėti metro ar traukiniais. Mums pasisekė, kadangi gyvenome Gloucester Place gatvėje, visai šalia garsiosios Oksfordo (Oxford) gatvės, kurią visą užėmusios parduotuvės. Iš čia pasiekti žymiausias Londono gatves galima pėsčiomis.
Miesto simbolis – Big Benas
Turbūt nė vienas Londone apsilankęs turistas nepraleidžia progos nueiti prie vieno didžiausių pasaulio laikrodžių – Big Beno. Kodėl taip vadinamas Vestminsterio rūmų (Parlamento rūmų) Šv. Stefano bokšte įrengtas laikrodis, iki šiol ginčijasi ir patys britai. Vieni aiškina, jog jo pavadinimas kilęs nuo sero Benjamino Hallo, garsaus ir gerbiamo to meto parlamento nario, vardo, kiti, jį sieja su garsaus boksininko Benjamino Caunto vardu.
Big Beno bokšto aukštis yra 96,3 metrai, o pats laikrodis turi keturis ciferblatus, matomus iš skirtingų pusių. Ant kiekvieno jų išgraviruotas lotyniškas užrašas: „Domine salvam fac reginam nostram Victoriam Primam“ („Dieve, saugok mūsų karalienę Viktoriją I“).
Pats laikrodžio mechanizmas buvo pabaigtas 1854 metais, tačiau kad jis galėtų normaliai veikti, prireikė dar ketverių metų. Varpą Big Beno laikrodžiui 1856 metais nuliejo Johnas Warneris su sūnumis. Kadangi tuo metu laikrodžio bokštas dar nebuvo baigtas statyti, varpas buvo pastatytas rūmų kieme, kur jis mušdavo valandas.
Big Beno varpas svėrė 16 tonų, o jo kūjis – apie 300 kilogramų, gerokai per sunkus, todėl po metų neatlaikęs kūjo smūgių, varpas suskilo. 1858 metais buvo nulietas naujas, šiek tiek lengvesnis, kuris tebekabo iki šių dienų.
Big Benas yra valomas kas penkeri metai, prisukamas tris kartus per savaitę.
Populiarioji „Londono akis“
Netoli Big Beno, kitoje Temzės pusėje yra ir garsusis apžvalgos ratas „Londono akis“. 1999 metais oficialiai atidarytas, tačiau tik 2000 metais pradėjęs veikti ratas, visų nuostabai tapo dar vienu miesto traukos centru ir yra lyginamas su senosiomis Londono įžymybėmis – Big Benu, parlamentu, Trafalgaro aikšte.
Apžvalgos rato statybos buvo planuojamos ne vienus metus. Juo anglai norėjo pažymėti XXI amžiaus pradžią. Ambicijos buvo išties didelės – ratas turėjo būti didžiausias pasaulyje. Ir tikrai tuo metu (aukštis 135 metrai) jis aplenkė ratą Japonijoje, tačiau džiaugtasi neilgai – daugiau nei prieš metus Kinijoje buvo pastatytas apžvalgos ratas „Nanchango žvaigždė“ yra 160 metrų aukščio.
„Londono akis“ nėra pigi atrakcija. Pasisukimas šiuo apžvalgos ratu žmogui kainuoja apie 15 svarų. Apžvalgos ratas yra sudarytas iš 32 kabinų, į kiekvieną jų telpa 25 žmonės. Per sekundę ratas pasisuka vos 26 centimetrus, bet gal dėl to jis ir žavi turistus, galinčius per pusvalandį apžiūrėti visą Londoną maždaug 30 kilometrų spinduliu.
Menininkų pamėgta aikštė
Trafalgaro aikštė – gerai žinoma ir turistų lankoma vieta Londone. Savaitgaliais aikštėje vyksta daugybė įvairiausių renginių ir meninių akcijų, čia sau vietos randa ir gatvės muzikantai, ir dainininkai, ir dailininkai.
Jos miestui reikia centrinės aikštės, kurioje kartu būtų ir įamžintas admirolo lordo Nelsono atminimas, anglai nusprendė 1845 metais. Kaip tarė, taip ir padarė – ant 50 metrų aukščio kolonos buvo užkelta jo skulptūra, o kolonos papėdėje paguldyti keturi liūtai.
Ilgą laiką Londono centrinę aikštę buvo užkariavę balandžiai. Jų lesinimas tapo viena iš didžiausių turistų atrakcijų. Kaip ir Venecijoje, čia buvo pardavinėjamas paukščių lesalas. 2003 metais maitinti paukščius aikštėje buvo uždrausta. Teigta, kad balandžiai ne tik teršia, bet ir platina įvairiausias ligas.
Porą metų Trafalgaro aikštėje balandžių nesimatė, tačiau po kiek laiko jie grįžo. Vėl atsirado ir lesalo pardavėjų. Tada į kovą su paukščiais pakilo šalia įsikūrusios Nacionalinės galerijos vadovai. Draudimas buvo atnaujintas ir dabar už malonumą palesinti balandžius gali būti nubaustas net 500 svarų bauda.
Parkų miestas
Tiek parkų, kiek jų yra Londone nerasi net žaliu miestu save vadinančiame Vilniuje. Vienas žinomiausių parkų Anglijoje - „Hyde“ parkas, kurio istorija skaičiuojama nuo 1536 metų, kai karalius Henrikas VIII naujai įsigytame žemės sklype pradėjo veisti elnius ir juos medžioti. „Hyde“ parkas suklestėjo XVII amžiuje, kai jo valdymą perėmė karalius Viljamas III, o XVIII jį ypač pamėgo Londono aukštuomenė pradėjusi čia rinktis kuo įvairiausiomis progomis - kas pasimatyti su draugais, kas pademonstruoti naują garderobą ar tiesiog apkalbėti aplinkinius.
Dabar po šį parką mielai vaikšto tiek patys Londono gyventojai, tiek miesto svečiai. Tai puikus kampelis pasivaikščioti, pasportuoti, pamaitinti Serpentino ežere plaukiojančias gulbes, kitus vandens paukščius. Tačiau daug labiau patiko netoli Bakingemo rūmų (beje esant Londone tiesiog nuodėmė iki jų nenueiti) esantys „Green“ ir „St.James“ parkai, kuriuose voverės ima riešutus tiesiai žmonėms iš rankų ir juos kremta visai tavo panosėje. Gausu čia ir įvairiausių vandens paukščių, visai neseniai parke apsigyveno ir keli pelikanai.
Dėmesio vertų vietų Londone tikrai netrūksta. Tai ir senovinė tvirtovė Taueris, kuriame dabar įkurtas muziejus, ir Camden Town rajonas, kuriame renkasi pankai, hipiai, gotai, metalistai, ir „Thorpe“ pramogų parką, ir prabangiausias miesto rajonas Notting Hillas, ir Kevo sodai (Kew Gardens) ir dinozaurų parku vadinamas Crystal Palace parkas, Modernaus meno galerija (Tate Modern), Madame Tussaund vaškinių figūrų muziejus, Rytų Londono gatvės, kuriose kažkada siautėjo Džekas Skerdikas ir dar daug kitų objektų. Gaila, tačiau atvykus vien savaitgaliui, visų šių vietų pamatyti tiesiog fiziškai neįmanoma.
