Taip pat skaitykite: 7 architektūros stebuklai, atkeliavę tiesiai iš pasakų ir sapnų
Kasmet praktiškai visa Lietuva - 3 milijonai žmonių apsilanko čia. Ir be reikalo - ją tikrai reikia pamatyti. Ir ne todėl, kad tai vienas iš naujųjų pasaulio stebuklų. Ir ne tik dėl pastato tobulų formų - man didžiausią įspūdį paliko jo vidus, darbų sudėtingumas ir brangumas, bei (kaip ir priklauso legendoms) - įvairių mistinių istorijų gausa. Bet pradžioje apie faktus.
- Tadž Mahalą 22 metus statė 20 000 amatininkų, jis buvo baigtas 1653 metais. Meistrai buvo ne tik iš Indijos, bet kviečiami iš Centrinės Azijos, daugiausiai iš tuometinės Persijos. Manoma, kad statybininkų tarpe buvo nemažai moterų. O darbas buvo pragariškas... Bet ir dabar Indijoje dažnai pamatysite moteris ant galvos nešiojančias sunkiai suvokiamus svorius ar tiesiančias kelius...
- Tadž Mahalo spalva keičiasi priklausomai nuo dienos ar metų laiko t.y. nuo apšvietimo. Mėnesienoje atrodo, kad Tadž Mahalas ima šviesti. Pamatyti jį per pilnatį yra ypatinga patirtis - deja turistinio sezono metu (nuo lapkričio iki kovo) tai gana retai pasitaiko, mat žiemą Agrą dengia rūkas. Tad teks atvykti vėliau, jau įsismarkavus karščiui.
- Mauzoliejaus vidus primena prabangią papuošalų dėžutę. Iš marmuro iškaltos ažūrinės sienelės, ypatingos inkrustacijos, į kurias pašvietus žibintuvėliu akmenys lyg ir šviečia iš vidaus. Inkrustacijos sukurtos iš 43 rūšių pusbrangių akmenų įleistų į marmurą. Islame gėlės simbolizuoja rojų. Ir jos čia visur - tulpės, irisai ir rožės.
- Matomi sarkofagai - tušti, kūnai guli apačioje, paslėpti nuo smalsuolių akių. Imperatoriaus sarkofagas greta jo mylimosios yra vienintelis nesimetriškas dalykas mauzoliejuje.
Tai kaip viskas buvo (ar nebuvo) iš tikrųjų?
Valdovo mylimiausia žmona - Mumtaz mirė gimdydama 14-ą vaiką. Pastatęs savo meilės įprasminimą imperatorius susirgo, o keturi jo sūnūs ėmė kovoti dėl sosto, nes pagal tuometinius įstatymus aiškių paveldėjimo teisių neturėjo niekas.
Trečiasis sūnus išžudė savo brolius ir atėmė valdžią iš tėvo. Tėvas buvo įkalintas Agros forte, jo kalėjimas nebuvo jau toks baisus - atrodo kaip rūmai, šalia gyveno mylima dukra, o vaizdas į Tadž Mahalą - puikus.
Pastačius mauzoliejų imperatorius liepė nukirsti rankas meistrams, kad niekas negalėtų atkartoti šio šedevro. Panašių legendų pasaulyje yra ne viena, o patikimo jos patvirtinimo – nerasta.
Mauzoliejus yra ne paminklas meilei, o noras sukurti sau rojų žemėje. Sodas ir rojus pas mogolus buvo vienas ir tas pats žodis. Sakoma ir Shah Jahah planavo atkurti rojaus sodą žemėje.
Imperatorius buvo religingas. Po žmonos mirties - ėmė rašyti eilėraščius, išaukštinančius Tadž Mahalo grožį. Tuo metu buvo galingiausias žmogus pasaulyje ir laikė save ypatingu. Sakoma, kad net ir Tadž Mahalą suplanavo pats. Buvo pamišęs dėl valdžios simbolių - ypač dėl sostų. Domėjosi sufizmu, magiškais sutapimais. Tadž Mahalas turėjo įrodyti jo pranašumą, tai lyg simbolinis Alacho sostas arba Shah Jahano asmeninis rojus žemėje.
Buvo suplanuotas ir juodasis mauzoliejus - kurį Shah Jahah norėjo pasistatysi sau, kitoje upės pusėje. Legenda sako, kad jo šalies žmonės su jo sūnumi priešakyje sukilo prieš tokį sumanymą, nes ir taip jau buvo išvarginti prabangiųjų statybų.
Archeologai neranda šios legendos patvirtinimo, tačiau egzistuoja versija, kad kitoje upės pusėje buvo juodo marmuro baseinas, kuris ir atspindėjo Tadž Mahalą - juodąjį.